Vitamino savybės ir struktūra. Vitaminas C -vandenyje tirpus vitaminas; pakankamai nepatvarus vitaminas. Balti kristaliniai milteliai; neturėdamas karboksigrupės yra rūgštaus skonio. Patvarus rūgščioje terpėje, šarminėje terpėje skyla; deguonies ir temperatūros poveikiui neatsparus. Vitaminas C yra 2,3-dehidro-L-gulono rūgšties γ-laktonas, pagal cheminę struktūrą artimas monosacharidams ir jis gali būti L ir D formos, iš kurių biologiškai aktyvi yra L-askorbo rūgštis. Vitaminas C, kaipo tokį terminą, reiktų vartoti bendrai apibūdinant bet kokius junginius, kurie pasižymi tokiu pat biologiniu aktyvumu kaip ir askorbo rūgštis. Askorbo rūgštis yra pakankamai stiprus reduktorius ir organizme oksidacijos metu susidaro dehidroaskorbo rūgštis, kuri redukuojasi ir visiškai išlaiko vitamino C aktyvumą. Vitaminas C gali būti kelių stereoizomerų pavidalo, taigi, nors jie ir sudaryti iš tų pačių atomų, bet molekulinė struktūra kiek skiriasi. Todėl, L-izomeras pasižymi visišku vitamino aktyvumu, o kitas izomeras, eritorbo rūgštis (D-araboaskorbo rūgštis, D-izooaskorbo rūgštis), pasižymi silpnu aktyvumu, bet turi panašų oksidacinį-redukcinį potencialą. Silpnas eritorbo rūgšties aktyvumas, ko gero, paaiškinamas tuo, kad jos organizmo audiniuose kaupiama mažiau nei askorbo rūgšties. Beje, reikia paminėti, kad askorbo rūgštis yra nepatvarus junginys (ypač dehidro- forma) ir greičiausiai savo aktyvumą praranda neutralioje ir šarminėje terpėje dalyvaujant oksidatoriams, šviesai, karščiui, orui (deguoniui), taipogi jautrus katalizatoriui variui. Dėl šios priežasties verdant ar kepant produktus, termiškai apdorojant, patenka oro ir didelė dalis vitamino C prarandama. O maisto apdorojimo metu jam liečiantis su metalais (geležis, varis) jo netenkama ypač greitai. Bet užtat vitaminas C pakankamai gerai…

Vitamino fizikinės ir biologinės savybės. Vitaminas B12 - tamsiai raudona kristalinė medžiaga; priskiriamas vandenyje tirpiems vitaminams, nors vandenyje ir tirpsta blogai. Pakankamai atsparus aukštai temperatūrai, biologinį aktyvumą išlaiko net prie 100 °C temperatūros. Stipriai rūgščioje terpėje skyla; silpnai rūgščioje ir neutralioje terpėje pakankamai patvarus; patvarus oro deguonies poveikiui; šarminėje terpėje nepatvarus. Šviesos ir ultravioletinių spindulių poveikiui nepatvarus. Vitaminas B12 yra svarbus baltymų, angliavandenių ir riebalinių rūgščių apykaitoje; geležies apykaitoje; genetinės medžiagos struktūros formavimui, DNR sintezei; normaliai smegenų ir nervų sistemos funkcijai; raudonųjų kraujo kūnelių susidarymui; ląstelių dalijimuisi; homocisteino skaidymui ir metionino apykaitai; kraujodarai. Biologiškai aktyvios vitamino formos. Vitamino B12 grupėje yra keletas biologiškai aktyvių medžiagų, kurios turi savo sudėtyje kobalto (metalas) ir dažnai vadinami tiesiog kobalaminais (arba rečiau kobamidais, o dar rečiau korinoidais). Prie šių medžiagų yra priskiriami ciankobalaminas (vaistinė forma, vitamino forma susidaranti gryninant vitaminą), hidroksikobalaminas (OH-B12) ir akvakobalaminas. Dvi paskutiniosios formos aptinkamos organizme, jos gali būti perdaromos į dvi vitamino B12 aktyvias kofermentines formos: metilkobalaminą (Me-B12) ir 5'-deoksiadenozilkobalaminą (5'-adenozil-B12 arba dar minimą kaip adenozilkobalaminą - Ado-B12). Į žmogaus organizmą vitaminas B12 (papildų ar maisto formoje) patenka pagrinde ciankobalamino formoje, bet kaip jau minėta, keletas kitų medžiagų irgi pasižymi vitamino B12 aktyvumu. Taigi ciankobalaminas visada yra vitaminas B12 , bet vitaminas B12 ne visada yra ciankobalaminas. Vitamino struktūra ir formos. Vitamino B12 struktūra, palyginus su kitais vitaminais, yra viena sudėtingiausių. Jo pagrindas yra korino žiedas, daug kuo analogiškas hemo…

Vitamino savybės ir struktūra. Vitaminas B9 - folio rūgštis (galima aptikti ir tokį užrašą kaip vitaminas BC, vitaminas M arba foliatas). Priskiriamas vandenyje tirpiems vitaminams; gelsvos arba oranžiniai gelsvos spalvos kristaliniai milteliai; blogai tirpstantys šaltame vandenyje ir etanolyje; praskiestose rūgštyse ir šarmuose tirpsta pakankamai gerai. Šviesoje skyla į sudedamąsias dalis; kristalinė folio rūgštis atspari šviesai. Folio rūgšties tirpalai pakankamai patvarūs, bet veikiami rūgščių, šarmų, oksidatorių ir reduktorių suyra. Folio rūgštis sudaryta iš pterino heterociklinės žiedų sistemos, į folio rūgšties sudėtį įeina p-aminobenzenkarboksirūgštis ir glutamatas (gali būti viena arba daugiau glutamo rūgšties liekanų). Biologiškai aktyvi folio rūgšties forma organizme yra tetrahidrofolio rūgštis (THFR) arba tiesiog tetrahidrofoliatas (THF). Labai plačiai nesiplečiant galima paminėti, kad laisvoji folio rūgštis patekusi į epitelines žarnyno ląsteles, katalizuojant NADPH tam tikram fermentui (dihidrofolio reduktazei), yra redukuojama iki 7,8-dihidrofoliato (DHF). Jis vėliau redukuojamas iki tetrahidrofoliato (5,6,7,8-tetrahidrofoliatas). Kraujyje cirkuliuoja N5 -metiltetrahidrofoliatas. Vitamino biologinė reikšmė. Taigi, toliau vitaminą B9, patogumo dėlei, vadinsime tiesiog folio rūgštis. Folio rūgštis (būdama THFR formoje) dalyvauja vienatomių anglies (C1) darinių virsmuose, t. y. ji medžiagų apykaitos procesuose, perneša įvairaus oksidacijos laipsnio vieną anglies atomą turinčius fragmentus, pvz., metilo, metileno, formilo ir kt. Aktyvintas vieno anglies atomo fragmentas prisijungus prie tetrahidrofolio rūgšties gali būti tiesiogiai panaudotas biosintezėms arba vyksta oksidaciniai-redukciniai jo virsmai įvairiose reakcijose. Vieno anglies atomo fragmentai reikalingi serino, glicino, metionino, cholino sintezei, o kovalentiniu ryšiu prisijungdamos prie tetrahidrofolio rūgšties azoto atomų sudaro įvairius darinius,…

Vitamino struktūra ir pagrindinės savybės. Vitaminas B7 - biotinas, vienas iš B grupės vitaminų, dažnai galima sutikti ir kitokį jo pavadinimą - vitaminas H, B-w arba kofermentas R. Balta kristalinė medžiaga; tirpus vandenyje vitaminas; atsparus šarmų, rūgščių, deguonies ir ultravioletinės spinduliuotės poveikiui; lengvai oksiduojamas, bet pakankamai atsparus aukštai temperatūrai; stipriose rūgštyse ir šarmuose gali netekti biologinio aktyvumo. Biotinas yra ligazių klasės fermentų (kartais vadinamų tiesiog karboksilazėmis) kofermentas. Dėl to jis tampa svarbus daugeliui fermentinių karboksilinimo reakcijų, kur yra karboksigrupių nešiklis. Taigi, biotiną galima pavadinti fermentų (tokių kaip acetil-KoA karboksilazė, piruvato karboksilazės, propionil-KoA karboksilazė ir kt.) kofaktoriumi (sudėtinio fermento nebaltyminė dalis) ir jam padedant yra įmanoma fermentinėse reakcijose pernešti karboksigrupę nuo vieno substrato kitam. Biotinas būdamas ar dalyvaudamas tokių fermentų susidaryme tampa svarbus daugelyje organizme vykstančių procesų ir reakcijų: biotininiai fermentai katalizuoja karboksilinimo reakcijas, kuriose dalyvauja CO2 (HCO3-) ir ATP; dalyvauja riebalinių rūgščių sintezėje (lipogenezėje); reikalingas izoleucino, valino, leucino apykaitoje; gliukoneogenezėje (angliavandenių sintezėje) ir kt. Darant apibendrinimą galima pasakyti - biotinas reikalingas baltymų, riebalų ir angliavandenių sintezėje ir jų apykaitoje. Todėl jis savotiškai tampa būtinas reguliuojant energetinius organizmo išteklius ir poreikius bei tampa tiesiog reikalingas normaliam ląstelių funkcionavimui ir jose vykstantiems apykaitos procesams. Vitamino trūkumas. Biotino trūkumas pasitaiko itin retais atvejais ir to priežastimi gali būti tai, kad organizme žarnyno bakterijos gamina tam tikrą jo kiekį. Galima aptikti ir tokius duomenis, kad organizmas geba pasigaminti tiek biotino, kad net padengia…

Vitamino savybės ir aktyvios jo formos. Vitaminas B6 - vienas iš B grupės vitaminų; balta kristalinė medžiaga; tirpstantis vandenyje, etanolyje, kituose organiniuose tirpikliuose tirpsta blogai; atsparus šarmų ir rūgščių poveikiui; pakankamai atsparus temperatūros poveikiui; dienos šviesoje arba ultravioletinėje spinduliuotėje suyra. Vitamino B6 aktyvumu pasižymi:• piridoksolis (pirminis alkoholis),• piridoksalis (atitinkantis aldehidas),• piridoksaminas (pirminis aminas). Šie trys junginiai, pagal savo cheminę prigimtį, yra piridino junginiai, jie aptinkami maisto produktuose ir yra apytikriai vienodo biologinio aktyvumo. Piridoksinas - dažnai vartojamas terminas, kaip visų trijų randamų formų bendrinis pavadinimas. Vitamino B6 kofermentines funkcijas atlieka jų fosfatai: • piridoksalio fosfatas (PLP),• piridoksamino fosfatas (PMP). Piridoksalio fosfatas yra svarbus vitamino B6 kofermentas. Ši aktyvi vitamino forma (susidariusi kepenyse ir kituose organų audiniuose) dalyvauja tokiuose procesuose kaip aminorūgščių ir angliavandenių metabolizmas bei daugelyje kitų, kurie paminėti žemiau bendrai kaip vitamino B6. Vitamino biologinės funkcijos. Vitamino B6 biologinės funkcijos: dalyvauja hemoglobino sintezėje ir eritrocitų susidaryme; dalyvauja gliukozės pasisavinimo procesuose nervinėse ląstelėse; gerina smegenų veiklą; stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje; reikalingas baltymų ir aminorūgščių apykaitai; dalyvauja riebalų apykaitoje; dalyvauja hormonų gamyboje; reikalingas normaliai kepenų veiklai; pakelia darbingumą; stiprina imuninę sistemą; kartu su vitaminu B12 ir folio rūgštimi padeda aminorūgštį metioniną perdaryti į cisteiną (be jų dalyvavimo jis virsta homocisteinu ir tai nėra gerai); yra reikalingas reguliuojant druskų ir vandens pusiausvyrą organizme; skatina magnio pasisavinimą. Visų trijų vitamino B6 sutinkamų formų (piridoksolis, piridoksalis, piridoksaminas) ir kofermentinių formų atskirai aprašinėti neverta.…

Vitamino struktūra ir savybės. Vitaminas B5 - pantoteno rūgštis, vandenyje tirpus vitaminas, gelsvas klampus aliejinis skystis, jo kalcio druskos smulkių kristalų formos; veikiant silpnoms rūgštims ir šarmams yra nepatvarus; nestabilus kaitinant ir termiškai apdorojant, gali suirti iki 50 % šio vitamino. Pantoteno rūgštis chemiškai yra dipeptidas, susidedantis iš β-alanino aminorūgšties ir α,γ-dioksi-β-dimetilbutiril rūgšties liekanų (2,4-dihidroksi-3,3- dimetilbutirato ir β-alanino). Gamtoje pantoteno rūgštis laisvoje formoje sutinkama retai, o maisto produktuose esanti pantoteno rūgštis įeina į panteteino sudėtį, jis organizme (plonosios žarnos gleivinės fermentų pagalba) hidrolizuojamas susidarant pantoteno rūgščiai. Organizmo audiniuose iš jos sintetinamos kofermentinės formos (įeina į jų sudėtį), o šie kofermentai ląstelėje įeina į tam tikrų fermentų sudėtį. Biologiškai aktyvios formos. Aktyvios kofermentinės formos yra 4'-fosfopanteteinas ir kofermentas A (CoA), kuris savo ruožtu yra svarbus oksidacijos ir acetilo grupių (acetil-CoA) pernašos procesuose. Kofermentas A (CoA) yra vienas iš nedaugelio medžiagų organizme, kuri dalyvauja riebalų, angliavandenių ir baltymų metabolizme. Pantoteno rūgštis yra reikalinga gyvybiškai svarbių riebalinių rūgščių, cholesterolio, histamino, acetilcholino, hemoglobino apykaitoje, taipogi skatina plaukų augimą. Vitaminas gali stimuliuoti antinksčių hormonų gamybą - gliukokortikoidus (steroidinių hormonų grupė). Dėl šios priežasties pantoteno rūgštis yra pagalbininkas gydant tokias ligas kaip artritas, kolitas, alergijos ir širdies ligos. Be to, jis svarbus antikūnų formavimuisi ir padeda pasisavinti kai kuriems kitiems vitaminams, taip pat dalyvauja neurotransmisterių (arba neuromediatorių) sintezėje. Pantoteno rūgštis dalyvauja riebalinių rūgščių metabolizme, normalizuoja lipidų apykaitą ir aktyvina oksidacijos-redukcijos procesus organizme, taipogi skatina žaizdų…

Vitamino savybės ir biologiškai aktyvios formos. Pakankamai dažnai vietoj užrašo vitaminas B3 galima pamatyti vitaminas PP (pellagra preventing - pelagros prevencijai, t. y. užkertantis kelią šios ligos atsiradimui). Vitamino B3 biologiškai aktyvios formos yra nikotino rūgštis (niacinas) ir nikotinamidas. Tai silpnai vandenyje tirpstantis vitaminas (šiltame vandenyje tirpsta geriau nei šaltame), šarminiuose tirpaluose tirpsta gerai, bekvapis, baltos kristalinės medžiagos milteliai, silpnai rūgštaus skonio, atsparus šviesos ir temperatūros poveikiui. Organizme niacinas gali virsti nikotinamidu, nors yra duomenų, kad organizme jie gali virsti vienas kitu. Taipogi vitaminas PP (tiksliau nikotino rūgštis) gali būti sintetinamas organizme (kepenyse) iš nepakeičiamos aminorūgšties triptofano. Tai vyksta tik esant užtenkamai triptofano kitiems organizmo poreikiams. Aptinkami tokie duomenys, kad iš 60 mg triptofano molekulių gali susidaryti 1 molekulė nikotinamido. Jei triptofano maiste ir organizme yra pakankamai, tai pačio vitamino PP papildomas vartojimas papildų formoje kažkokia tai dalimi sumažėja. Bet tai sunkiai nuspėjamas ir neefektyvus būdas, kadangi sunku sekti gaunamo triptofano kiekį. Vitamino svarba organizmui. Ląstelėje laisvos nikotino rūgšties ir nikotinamido yra mažai. Iš šių dviejų vitamino B3 formų ląstelėse yra sintetinamos biologiškai aktyvios formos, t. y. NAD+ (nikotinamido adenino dinukleotidas) ir NADP+ (nikotinamido adenino dinukleotido fosfatas). Kitaip sakant - nikotinamidas įeina į šių nikotinamidinių kofermentų sudėtį. NAD+ ir NADP+ ląstelėje atlieka kofermentinę (t. y. įeina į įvairių fermentų dehidrogenazių (oksidoreduktazių klasė) sudėtį ir atlieka kofermentų funkcijas), reguliacinę, substratinę ir kitokias funkcijas. Viena iš pagrindinių šių kofermentų (būnant fermentų…

Vitamino struktūra ir savybės. Vitaminas B2 - riboflavinas, vandenyje tirpus vitaminas; daugelio biocheminių procesų kofermentas; geltona - oranžinė kristalinė medžiaga; gana lengvai įsisavinamas viršutinėje virškinamojo trakto dalyje; stabilus rūgščioje terpėje; suyra neutraliuose ir šarminiuose tirpaluose; veikiant saulės ultravioletiniams spinduliams suyra (dėl to ne visada išsilaiko maisto produktuose). Riboflavinas yra heterociklinis flavinas, metilinto izoaloksazino junginys surištas su alkoholio ribitoliu. Vitamino biologinė reikšmė organizme. Riboflavinas organizme įeina į dviejų kofermentų sudėtį - flavino mononukleotido (FMN) ir flavino adenino dinukleotido (FAD). Šios fiziologiškai aktyvios formos tarnauja kaip kofermentai daugelyje svarbių flavoproteinų oksidacijos-redukcijos reakcijose. Riboflavinas yra biologiškai aktyvi medžiaga ir žmogaus sveikatos palaikyme vaidina svarbų vaidmenį, o būdamas kofermentinėse formose (FMN ir FAD) įeina ir į kai kurių flavininių fermentų sudėtį. Šie fermentai dalyvauja įvairiuose procesuose: riebalų rūgščių, aldehidų, aminorūgščių, aminų, sukcinato, piruvato, a-ketoglutarato ir kt. oksidacijoje; organizme suskaido svetimus aminorūgščių D-izomerus (kurie susidaro bakterijų veikimo metu), dalyvauja vitamino B6 kofermentinių ir folio rūgšties aktyvių formų sintezėje, palaiko ir atstato glutationo ir hemoglobino būklę, būtini ląsteliniam kvėpavimui ir energijos gamybai. Vitaminas B2 yra reikalingas eritrocitų ir antikūnų susidarymui; augimo ir organizmo reprodukcinių funkcijų reguliavimui; būtinas regėjimui; dalyvauja riebalų ir angliavandenių apykaitoje; būtinas aminorūgščių ir baltymų apykaitai bei gamybai; reikalingas sveikai odai, nagams, plaukų augimui, normaliai skydliaukės ir riebalinių liaukų funkcijai bei bendrai viso organizmo sveikatai. Riboflavino apykaita organizme. Vitaminas B2 rezorbuojamas artimojoje plonosios žarnos dalyje palengvintos difuzijos būdu. Riboflavinas patekęs į organizmą nunešamas…

Vitamino struktūra ir apykaita organizme. Vitaminas B1 - tiaminas, bespalvė kristalinė medžiaga, struktūra susideda iš pirimidino ir tiazolo žiedų, sujungtų metileno tilteliu. Randamas katijono formoje, dažniausiai chlorido, hidrochlorido arba mononitrato. Tiaminas yra tirpus vandenyje (todėl nėra kaupiamas organizme ir nepasižymi toksiškumu); nestabilus šildant ir kaitinant (termiškai apdorojant maisto produktus vitamino mažėja), bet pakankamai stabilus užšaldant; nestabilus veikiant ultravioletinei šviesai ir gama spinduliams; šarminėje terpėje suyra; rūgštinėje terpėje patvarus. Su maistu gautas tiaminas žarnyne yra hidrolizuojamas susidarant laisvam tiaminui, kuris yra rezorbuojamas dvylikapirštėje žarnoje aktyvios pernašos būdu, dalyvaujant Na+ jonams. Vėliau vitaminas su krauju patenka į kepenis, ten fosforilinamas ir susidaro tiamino monofosfatai, difosfatai arba trifosfatai. Taipogi, dalis laisvo tiamino patenka į bendrą kraujotaką ir yra nunešamas į kitus audinius ir organus, kuriuose taipogi fosforilinamas. Suskilus tiaminofosfatams susidaro laisvas tiaminas, kuris patekęs į kraujotaką vėliau šalinamas su šlapimu. Tiaminas nėra kaupiamas audiniuose. Vitamino svarba ir biologinė reikšmė. Biologiškai aktyvi vitamino B1 forma tiamino difosfatas turi pakankamai svarbią biologinę reikšmę. Į kofermento tiamino difosfato sudėtį įeina vitaminas B1 (tiaminas). Tiamino difosfatas yra oksidacinio dekarboksilinimo ir kitų fermentinių reakcijų kofermentas. Jis dalyvauja reakcijose, kurių metu šalia karbonilgrupės (ketono ar aldehido grupės) esantis cheminis ryšys skaidomas arba sudaromas. Pvz., vykstant a-ketonorūgščių (piruvo ar a-ketoglutaro) dekarboksilinimo reakcijoms susidaro anglies dioksidas ir aldehidas. Tiamino difosfatas yra kai kurių fermentų (pvz., piruvato dekarboksilazės, piruvato dehidrogenazės, transketolazės ir kt.) kofaktorius. Tiamino difosfatas vaidina pakankamai svarbų vaidmenį angliavandenių…

Vitamino K formos ir struktūra. K1 - filochinonas.K2 - menachinonas.K3 - menadionas (sintetinis vitaminas). Vitaminas K yra chinono darinys. Biologiniu aktyvumu pasižymi mažiausiai dvi natūralios kilmės medžiagos (panašios struktūros ir funkcijos), jos paprastai laikomos pagrindinėmis, tai K1 ir K2. Vitaminų K šeimą chemiškai pagrinde sudaro 2-metil-1,4-naftochinono dariniai su kintamu kiekiu alifatinėmis šoninėmis (izoprenoidinėmis) grandinėmis. Vitaminas K1 - filochinonai (2-metil-3-fitil-1,4-naftochinonas su izoprenoidine grandine), šviesiai gelsvos spalvos aliejus; jie randami ir sintetinami augaluose ir yra vienintelis natūralus gamtoje aptinkamas vitaminas K (tinkamas gydomiesiems tikslams). Didžiausi jo kiekiai aptinkami žaliose lapinėse daržovėse; jis tiesiogiai dalyvauja fotosintezėje. Įdomumo dėlei - pirmą kartą vitaminas K1 buvo išskirtas iš liucernos. Vitaminas K2 - menachinonai (2-metil-1,4-naftochinonas su šonine grandine - izopreno liekanos), jie pagrinde yra gyvulinės kilmės ir tam tikra dalis yra sintetinama žarnyno mikrofloros bakterijomis, todėl jo nepakankamumas retai sutinkamas, nebent esant disbakteriozei. K2 yra gelsvos spalvos kristalinė medžiaga. Vitaminas K3 - sintetinis vitaminas K, bespalviai kristalai; jis neturi šoninės grandinės, menadionas kepenyse perdaromas į menachinoną. Nors gamtoje aptinkamos tik dvi vitamino K formos, be jų dar yra žinoma eilė ir sintetinių gaminamų naftochinonų, kurie taipogi turi antihemoraginių savybių. Prie tokių galima priskirti ne tik vitaminą K3, bet ir K4, K5 (pvz., menadionas, vikasolis, sinkavitas ir kt., jų cheminės molekulės formulės kiek skirtingos). Taigi, vitaminas K (chinonai, naftochinonai) yra riebaluose tirpių vitaminų grupėje, daugiausia kaupiamas kepenyse. Bendras vitamino kiekis organizmo atsargose sudaro apie 50-100 µg.…