Vitamino struktūra ir savybės.
Vitaminas B2 – riboflavinas, vandenyje tirpus vitaminas; daugelio biocheminių procesų kofermentas; geltona – oranžinė kristalinė medžiaga; gana lengvai įsisavinamas viršutinėje virškinamojo trakto dalyje; stabilus rūgščioje terpėje; suyra neutraliuose ir šarminiuose tirpaluose; veikiant saulės ultravioletiniams spinduliams suyra (dėl to ne visada išsilaiko maisto produktuose). Riboflavinas yra heterociklinis flavinas, metilinto izoaloksazino junginys surištas su alkoholio ribitoliu.
Vitamino biologinė reikšmė organizme.
Riboflavinas organizme įeina į dviejų kofermentų sudėtį – flavino mononukleotido (FMN) ir flavino adenino dinukleotido (FAD). Šios fiziologiškai aktyvios formos tarnauja kaip kofermentai daugelyje svarbių flavoproteinų oksidacijos-redukcijos reakcijose.
Riboflavinas yra biologiškai aktyvi medžiaga ir žmogaus sveikatos palaikyme vaidina svarbų vaidmenį, o būdamas kofermentinėse formose (FMN ir FAD) įeina ir į kai kurių flavininių fermentų sudėtį. Šie fermentai dalyvauja įvairiuose procesuose: riebalų rūgščių, aldehidų, aminorūgščių, aminų, sukcinato, piruvato, a-ketoglutarato ir kt. oksidacijoje; organizme suskaido svetimus aminorūgščių D-izomerus (kurie susidaro bakterijų veikimo metu), dalyvauja vitamino B6 kofermentinių ir folio rūgšties aktyvių formų sintezėje, palaiko ir atstato glutationo ir hemoglobino būklę, būtini ląsteliniam kvėpavimui ir energijos gamybai.
Vitaminas B2 yra reikalingas eritrocitų ir antikūnų susidarymui; augimo ir organizmo reprodukcinių funkcijų reguliavimui; būtinas regėjimui; dalyvauja riebalų ir angliavandenių apykaitoje; būtinas aminorūgščių ir baltymų apykaitai bei gamybai; reikalingas sveikai odai, nagams, plaukų augimui, normaliai skydliaukės ir riebalinių liaukų funkcijai bei bendrai viso organizmo sveikatai.
Riboflavino apykaita organizme.
Vitaminas B2 rezorbuojamas artimojoje plonosios žarnos dalyje palengvintos difuzijos būdu. Riboflavinas patekęs į organizmą nunešamas į visus reikiamus audinius, bet jo atsargos juose sudaro pakankamai mažą kiekį. Taip yra dėl to, kad šis vitaminas nekaupiamas organizme, toksiškumu jis nepasižymi, o perteklio simptomai yra nežinomi.
Jo vartojimo metu, apytiksliai atitinkančią paros normą, riboflavinas su šlapimu iš organizmo pašalinamas tik apie 9%, nors padidinus jo vartojimo kiekį pašalinimo dalis irgi padidėja. Boro rūgštis sudaro kompleksą su riboflavinu ir pagreitina jo pašalinimą su šlapimu, todėl apsinuodijimas šia rūgštimi gali turėti įtakos vitamino B2 avitaminozei.
Riboflavinas aptinkamas išmatose, dėl to manoma, kad jis sintetinamas žarnyno mikrofloros. Taip yra, kadangi vartojant mažais kiekiais vitaminą B2, jo kiekis išmatose yra didesnis, nei tas kiekis, kuris gaunamas iš maisto. Nors, galimybė įsisavinti riboflavimą sintetintą storosios žarnos bakterijomis dar yra neįrodytas.
Vitamino trūkumas.
Pavienis vitamino B2 trūkumas retai pasitaiko. Bet reikia paminėti, kad jo avitaminozės nustatymas yra ganėtinai apsunkintas, kadangi kai kurie jo pasireiškimo požymiai (pvz.,glositas, dermatitas) pasireiškia ir esant kitokioms patologinėms būsenoms, tame tarpe ir esant kitų vitaminų avitaminozėms. Netgi tyrimais yra įrodyta, kad pavyzdžiui, miesto vaikams ir ligoniams gulintiems ligoninėse dažnai aptinkama vitamino B2 avitaminozė, bet beveik visada kartu su kitomis avitaminozėmis.
Analogiški duomenys aptinkami ir pas asmenis, kurie serga alkoholizmu, taip pat trūkumo rizika gali atsirasti pas naujagimių, kurie maitinami mamos pienu (riboflavino kiekis mamos piene santykinai mažas).
Dėl kokios gi priežasties atsiranda vitamino B2 trūkumas? Pirmiausia tai todėl, kad nepakankamai vartojama produktų, kuriuose yra šio vitamino. Kitos stokos priežastys yra susijusios su tų pačių maisto produktų netinkamo laikymo ir jų paruošimo netinkamomis sąlygomis, dėl to šio vitamino kiekis tokiame maiste mažėja. Žinoma įtakos turi ir chroninės virškinamojo trakto ligos, medikamentų, kurie yra riboflvino antagonistai vartojimas ir kt.
Vitamino trūkumo pasekmė.
Trūkumas pas žmogų išoriškai pasireiškia išsausėjusios ir įtrūkusios lūpos; paraudę ir įtrūkę lūpų kampai, glositas (raudonas, patinęs liežuvis); dermatitas ant nosies, ausų, akių vokų; išsausėja burnos gleivinė, akys, oda ir prasideda uždegimai (stomatitas). Gali atsirasti pakitimų organuose, pvz., akių problemos (katarakta, jautrumas šviesai, uždegimas, drumstėjimas, perštėjimas ir pan.), gerklės skausmai, gali pasireikšti anemija ar nerviniai sutrikimai, kurių pasekmė yra raumenų silpnumas ir deginantis skausmas kojose.
Trūkstant riboflavino audiniuose mažiau susidaro jo kofermentinių formų, todėl nukenčia biologinės oksidacijos procesai ir ATP sintezė. Anemijos metu (mažakraujystė), esant vitamino B2 avitaminozei, kuri iš dalies gali būti surišta ir su folio rūgšties (B9) apykaitos sutrikimais, kai kuriais atvejais papildomai įvedant riboflaviną hemoglobino lygis gali susinormalizuoti. Riboflavimą taipogi patartina vartoti su kitais grupės B vitaminais esant jų trūkumui ir pasireiškus trūkumui būdingiems požymiams.
Vitaminas ir sportas.
Sportininkai dažnai kaip angliavandenių šaltinį vartoja ryžius, baltuosiuose ryžiuose vitamino B2 yra mažai. Ruduosiuose ryžiuose, dėl jų apdorojimo garais, didžioji dalis pereina iš viršutinių sluoksnių ir yra išlaikoma grūdo gilesniuose sluoksniuose. Panaši padėtis ir su javų grūdais. Kuo jie smulkesnio malimo, kuo daugiau pašalinta sėlenų ir gemalų, tuo jame vitamino B2 yra mažiau. Jei žinoma nėra į tokius maisto produktus iš miltų riboflavino įdedama papildomai.
Išvada sportininkams – riboflavinas, kaip ir vitaminas B1, dalyvauja baltyminių molekulių sintezėje aprūpinant energija. Taipogi reguliuoja deguonies vartojimo procesus ląstelėse (deguonies pernešime). Esant vitamino pakankamam kiekiui organizme sumažinamas deguonies poreikis raumeniniuose audiniuose, o tai svarbu intensyviai treniruojantis ir esant hipoksijai, taipogi šis mechanizmas padeda pilnam raumenų atsistatymui. Vitaminas B2 dalyvauja gliukozės, riebalinių rūgščių ir baltymų metabolizme (kalbant kitaip, riboflavinas dalyvauja organizmo energijos gamyboje ir baltymų, riebalų ir angliavandenių apykaitoje).
Riboflavinas maisto produktuose.
Vitaminas B2 maisto produktuose – mėsa, subproduktai (kepenys, inkstai), žuvis, pienas ir jo produktai, varškė, kiaušinio trynys, mielės, žalios lapinės daržovės, kopūstai, bulvės, salotos, morkos, pomidorai, kruopos (kviečiai, grikiai), sojos pupelės, brokolis. Laisvo riboflavino daugiausiai yra piene, kituose maisto produktuose jis dažniausiai yra susijungęs su baltymais
Dėl savo dažomųjų savybių riboflavinas naudojamas pramonėje kaip maisto dažiklis (E101, 101a) ir dažnai dedamas į maisto produktus.
Vitamino B2 paros normos:
vaikams iki 12 mėnesių – 0.4-0.6 mg;
vaikams 1-8 m. – 0.9-1.3 mg;
9-13 m. – iki 1.7 mg;
14 m. ir vyresni – iki 2 mg.;
maitinančioms mamoms ir nėščiosioms nuo 2 mg iki 2.5 mg.
Intensyviai sportuojant ši norma gali išaugti iki 3 mg, ar net iki 5 mg.