Vitamino struktūra ir savybės.

Vitaminas B₅ – pantoteno rūgštis, vandenyje tirpus vitaminas, gelsvas klampus aliejinis skystis, jo kalcio druskos smulkių kristalų formos; veikiant silpnoms rūgštims ir šarmams yra nepatvarus; nestabilus kaitinant ir termiškai apdorojant, gali suirti iki 50 % šio vitamino.

Pantoteno rūgštis chemiškai yra dipeptidas, susidedantis iš β-alanino aminorūgšties ir α,γ-dioksi-β-dimetilbutiril rūgšties liekanų (2,4-dihidroksi-3,3- dimetilbutirato ir β-alanino).

Gamtoje pantoteno rūgštis laisvoje formoje sutinkama retai, o maisto produktuose esanti pantoteno rūgštis įeina į panteteino sudėtį, jis organizme (plonosios žarnos gleivinės fermentų pagalba) hidrolizuojamas susidarant pantoteno rūgščiai. Organizmo audiniuose iš jos sintetinamos kofermentinės formos (įeina į jų sudėtį), o šie kofermentai ląstelėje įeina į tam tikrų fermentų sudėtį.

Biologiškai aktyvios formos.

Aktyvios kofermentinės formos yra 4′-fosfopanteteinas ir kofermentas A (CoA), kuris savo ruožtu yra svarbus oksidacijos ir acetilo grupių (acetil-CoA) pernašos procesuose. Kofermentas A (CoA) yra vienas iš nedaugelio medžiagų organizme, kuri dalyvauja riebalų, angliavandenių ir baltymų metabolizme.

Pantoteno rūgštis yra reikalinga gyvybiškai svarbių riebalinių rūgščių, cholesterolio, histamino, acetilcholino, hemoglobino apykaitoje, taipogi skatina plaukų augimą. Vitaminas gali stimuliuoti antinksčių hormonų gamybą – gliukokortikoidus (steroidinių hormonų grupė). Dėl šios priežasties pantoteno rūgštis yra pagalbininkas gydant tokias ligas kaip artritas, kolitas, alergijos ir širdies ligos.

Be to, jis svarbus antikūnų formavimuisi ir padeda pasisavinti kai kuriems kitiems vitaminams, taip pat dalyvauja neurotransmisterių (arba neuromediatorių) sintezėje.

Pantoteno rūgštis dalyvauja riebalinių rūgščių metabolizme, normalizuoja lipidų apykaitą ir aktyvina oksidacijos-redukcijos procesus organizme, taipogi skatina žaizdų gijimą. Vitaminas B5 turi reparacinį poveikį gleivinėms, bet per didelės pantoteno rūgšties dozės atvirkščiai, gali slopinti skrandžio sekrecijos procesus. Be viso šito jis dar gali stimuliuoti peristaltiką.

Vitamino trūkumas organizme.

Vitamino B5 yra daugelyje maisto produktų, matyt dėl šios priežasties jo trūkumas retai kada sutinkamas. Bet jei taip nutinka (turima galvoje ilgalaikį trūkumą), tai dažniausiai vartojant maistą, kuriame nėra šio vitamino. Jo trūkumą taipogi gali įtakoti esantis mažas kiekis maiste baltymų, riebalų, vitamino C, grupės B vitaminų, sergant ligomis dėl kurių blogėja medžiagų pasisavinimas žarnyne, antibiotikų vartojimas.

Kadangi šis vitaminas dalyvauja daugelyje biocheminių reakcijų ir esant jo trūkumui, šių reakcijų metu, gali būti pažeidžiamos įvairios sistemos. Tokiu atveju gali pasireikšti nervų ir raumenų funkcijų sutrikimai, antinksčių nepakankamumas, žmogus gali nuolat jaustis pavargęs, atsirasti galvos skausmai, miego sutrikimai, depresija, pykinimas, mėšlungiški pilvo skausmai, vėmimas ir vidurių pūtimas. Prie viso šito gali prisidėti galūnių tirpimas ir niežtėjimas (parestenzija), raumenų spazmai, judesių koordinacijos sutrikimai.

Pantoteno rūgšties trūkumas sutrikdo medžiagų apykaitą, kurių eigoje išsivysto dermatitas, depigmentacija, plaukų slinkimas, sulėtėja augimas, sutrinka širdies ir inkstų funkcijų darbas, skrandžio ir žarnyno sutrikimai, sumažėja organizmo pasipriešinimas infekcijoms, pasireiškia alergijos.

Vitamino B5 avitaminozė dažniausiai nustatoma esant ir kitų B grupės vitaminų avitaminozei arba esant bendrai vitaminų avitaminozei.

Vitamino perteklius.

Pantoteno rūgštis pakankamai gerai pasisavinama žarnyne, ji randama visuose audiniuose, bet organizme greičiausiai nesuyra, kadangi jos laisvos formos pašalinimas su šlapimu maždaug atitinka jos patekimą į organizmą kiekį. Tokiu atveju galima daryti prielaidą, kodėl nėra plačiai žinomų toksiškų šio vitamino poveikių.

Perdozavus pantoteno rūgšties greičiausiai gali pasireikšti skrandžio sudirginimas ar viduriavimas.

Vitaminas maisto produktuose.

Vitaminą B5 mažai kada vartojama kaip atskirą vieną papildą, jis dažnai būna komplekse įtrauktas į vitamininius papildus. Mažais kiekiais pantoteno rūgštį sintetina žarnyno bakterijos. Bet, lyginant su aptinkamais jo kiekiais didelėje įvairovėje augalinės ir gyvulinės kilmės maisto produktų, tie sintetinami kiekiai yra nežymūs.

Maisto produktai, kuriuose yra šio vitamino: raudona mėsa, vištiena, subproduktai (kepenys, inkstai, širdis), žuvis, žuvų ikrai, kiaušinio trynys, pienas, mielės, žirniai, žalios lapinės daržovės, grikių ir avižų kruopos, morkos, kopūstai, bulvės, česnakas, žemės riešutai
Biologiškai aktyvios vitamino B5 formos yra taip vadinamos D(+) formos (D-pantoteno rūgštis ir D-pantenolis), jos pakankamai paplitusios gamtoje.

Rekomenduojama paros norma.

Rekomenduojama pantoteno rūgšties paros norma siekia nuo 5 iki 10 mg.

Kūdikiams ir vaikams iki 3 metų paros norma gali siekti nuo 1.7 mg iki 2 mg;

nuo 3 m. iki 13 m. paros norma gali būti apie 3 mg ir iki 4 mg;

vyresniems kaip 14 m. paros norma iki 5 mg;

nėščioms ir maitinančioms iki 7 mg paros normos;

sunkus fizinis darbas ir aktyvus sportas gali tą reikiamą paros normą padidinti ir iki 10 mg.

Vitaminas B₅ ir sportas.

Vitaminas B5 reikalingas normaliam folio rūgšties metabolizmui, o vitaminas B1 (tiaminas) sustiprina vitamino B5 efektyvesnį metabolizmą.

Taigi, pantoteno rūgštis reikalingas maitinimosi elementas, bet jo tikslesnė paros norma nėra tiksliai nustatyta (orientacinės paros normos paminėtos aukščiau). Šio vitamino kiekis turi būti maždaug proporcingas suvartojamų kalorijų kiekiui, o kadangi jo yra įvairiuose maisto produktuose, tai trūkumas pasitaiko retai.

Sportininkams svarbu tai, kad pantoteno rūgštis ir kalcio pantetonatas (vitamino B5 preparatas) turi anabolinį poveikį, o prie šito prisideda kofermentinės A formos sintezė. Pagal anabolines savybes, jis lenkia visus kitus vitaminų preparatus, kas pasireiškia oksiduojamų baltymų mažesne dalimi ir bendros kūno masės didėjimu, mažinamas gliukozės kiekis kraujyje skatina išsiskirti augimo hormonui, didėja ATP sintezė, didėja parasimpaninės nervų sistemos tonusas, kas padeda sustiprinti nervų-raumens ryšio sistemos efektyvumą.

Pantoteno rūgštis sustiprina steroidinių hormonų ir hemoglobino sintezę, dalyvauja riebalinių rūgščių sintezėje, reguliuoja raumens atsistatymo procesus, padeda naikinti pieno rūgšties poveikį, įtraukia riebalines rūgštis į energijos apykaitą, užima labai svarbią vietą medžiagų apykaitoje, o kofermentinės formos nauda jau aprašyta kiek plačiau aukščiau. Be to, kas jau paminėta, galima dar pridurti ir tai, kad preparatas gerina kepenų darbą ir dalyvauja šalinant iš organizmo toksinus. Bet reikia atminti ir tai, jog pantoteno rūgštis turi anabolinių savybių, bet tyrimai rodo, kad jo didesnis vartojimas neturi žymaus poveikio fizinėms savybėms (darbingumui, ištvermei) didėti.