Vitamino struktūra ir pagrindinės savybės.

Vitaminas B₇ – biotinas, vienas iš B grupės vitaminų, dažnai galima sutikti ir kitokį jo pavadinimą – vitaminas H, B-w arba kofermentas R. Balta kristalinė medžiaga; tirpus vandenyje vitaminas; atsparus šarmų, rūgščių, deguonies ir ultravioletinės spinduliuotės poveikiui; lengvai oksiduojamas, bet pakankamai atsparus aukštai temperatūrai; stipriose rūgštyse ir šarmuose gali netekti biologinio aktyvumo.

Biotinas yra ligazių klasės fermentų (kartais vadinamų tiesiog karboksilazėmis) kofermentas. Dėl to jis tampa svarbus daugeliui fermentinių karboksilinimo reakcijų, kur yra karboksigrupių nešiklis. Taigi, biotiną galima pavadinti fermentų (tokių kaip acetil-KoA karboksilazė, piruvato karboksilazės, propionil-KoA karboksilazė ir kt.) kofaktoriumi (sudėtinio fermento nebaltyminė dalis) ir jam padedant yra įmanoma fermentinėse reakcijose pernešti karboksigrupę nuo vieno substrato kitam.

Biotinas būdamas ar dalyvaudamas tokių fermentų susidaryme tampa svarbus daugelyje organizme vykstančių procesų ir reakcijų:

biotininiai fermentai katalizuoja karboksilinimo reakcijas, kuriose dalyvauja CO₂ (HCO₃^–) ir ATP;

dalyvauja riebalinių rūgščių sintezėje (lipogenezėje);

reikalingas izoleucino, valino, leucino apykaitoje;

gliukoneogenezėje (angliavandenių sintezėje) ir kt.

Darant apibendrinimą galima pasakyti – biotinas reikalingas baltymų, riebalų ir angliavandenių sintezėje ir jų apykaitoje. Todėl jis savotiškai tampa būtinas reguliuojant energetinius organizmo išteklius ir poreikius bei tampa tiesiog reikalingas normaliam ląstelių funkcionavimui ir jose vykstantiems apykaitos procesams.

Vitamino trūkumas.

Biotino trūkumas pasitaiko itin retais atvejais ir to priežastimi gali būti tai, kad organizme žarnyno bakterijos gamina tam tikrą jo kiekį. Galima aptikti ir tokius duomenis, kad organizmas geba pasigaminti tiek biotino, kad net padengia visus paros poreikius ir yra tokių šalių, kurios dėl tos priežasties neturi ar nenumato rekomenduojamo biotino paros normos.

Biotino papildai rekomenduojami esant jo trūkumui ir siekiant sustiprinti žmonėms plaukus ir nagus, bet mokslinių duomenų patvirtinančių šį faktą yra mažai. Vis dėlto, kaip ten bebūtų, biotino trūkumas yra įmanomas.

Įmanomas kaip ir atskiras biotino pablogėjęs pasisavinamumas, kaip ir fermentų apykaitos sutrikimai, kur biotinas dalyvauja kaip kofermentas. Taipogi prie avitaminozės gali prisidėti ir tokie veiksniai kaip:

vaistų vartojimas, pvz., sulfanilamidų ir antibiotikų, kurie kenkia sveikai žarnyno mikroflorai ir biotino sintezė apsunkinama;

paveldimumas;

per didelis ir uolus laikymasis visokių maisto ribojimo dietų, negaunant normalaus maisto;

maisto virškinimo sutrikimai, kurių metų pažeidžiamos žarnyno ir skrandžio gleivinės;

taipogi manoma, kad nuolatinis sacharino vartojimas neigiamai veikia biotino metabolizmą ir kenkia žarnyno mikroflorai;

piktnaudžiavimas alkoholiu ir rūkalais.

Beje, reikia paminėti ir tokį įdomų faktą, kad virtame kiaušinyje (minkštai virto), o ypač jo trynyje yra daug vertingų medžiagų ir vitaminų, bet žaliame kiaušinio baltyme yra glikoproteino avidino, kuris žarnyne susijungia su biotinu ir sudaro vandenyje netirpstantį, nepasisavinamą ir biologiškai neaktyvų kompleksą. Taigi, maistui vartojant didesnį kiekį žalių kiaušinių (kai kada sportininkai mėgsta žalius kiaušinio baltymus tiesiog gerti arba papildomai dėti į baltyminius kokteilius, taip pat jie naudojami desertų, pvz., įvairių putėsių, gamyboje) gali pasitarnauti ir biotino trūkumui.

Žinoma nuo vieno ar kito suvartoto žalio kiaušinio hipovitaminozė neatsiras, šis kiekis dažniausiai šaltiniuose minimas vos ne kasdieninis ir iki 20 žalių kiaušinio vienetų per dieną. Bet ar verta vartoti žalią, kad jau senai žinoma, jog kiaušinyje esančių medžiagų pasisavinamumas daug geresnis kai jis yra virtas, o ir valgymo procesas malonesnis.

Vitamino trūkumo požymiai.

Pirmieji biotino trūkumo požymiai gali pasireikšti neurologiniais arba psichologiniais simptomais, pavyzdžiui, tokiais kaip depresija, nuovargis, mieguistumas, raumenų skausmai, galūnių tirpimas ir dilgčiojimas, apetito stoka, pykinimas (visi jie panašūs į bendrą B grupės vitaminų trūkumo simptomus).

Sunkesniu biotino trūkumo periodu gali atsirasti dermatitas, paraudimas, pleiskanojimas, galimas plaukų slinkimas ir skilinėjantys nagai, gali padidėti cholesterolio ir cukraus kiekis kraujyje.

Avitaminozei progresuojant atsiranda išbėrimas (aplink akis, nosį, burną ar net lytinių organų srityje), odos riebalų liaukų veiklos sutrikimas (seborėja), pažeidžiama burnos gleivinė, mažakraujystė (anemija).

Nustačius, kad trūksta vitamino H (nors gali būti ir bendras vitaminų B grupės trūkumas arba vieno ar keleto grupės B vitaminų trūkumas, kurį gali užgožti kiti B grupės vitaminai) ir pradėjus jo (arba viso B grupės komplekso) vartoti papildomai, dažniausiai visi šie simptomai pranyksta.

Būsimos mamos, nėštumo metu, turi irgi atkreipti dėmesį į biotiną, kad dėl tam tikrų rūgščių organizme padidėjimo neatsirastų biotino trūkumo ir ateityje nesukeltų kūdikiui atitinkamų komplikacijų.

Dažnai biotino trūksta ne todėl to, kad nepakanka biotino, o dėl tam tikrų fermentų nesusidarymo ar komplikacijų, dėl kurių biotinas tinkamai neperdirbamas (pvz., biotinas esantis gamtiniuose baltymuose, organizme pakankamai gerai nėra išlaisvinamas į laisvą biotiną) į organizmui priimtiną ir reikalingą formą.

Vitamino perteklius.

Gyvame organizme, biotino didesni sutelkti šaltiniai randami kepenyse ir inkstuose. Biotinas pasisavinamas virškinamojo trakto žarnyne ir iš organizmo pašalinamas dažnai nepakeistame arba metabolitų pavidale.

Vartojant biotiną didelėmis dozėmis, netgi tada kai jis vartojamas gydymo tikslais (pvz., gydant dermatitinius susirgimus), toksinis poveikis mažai kada pasireiškia. Dažniausiai sutinkama informacija yra ta, kad nepageidaujami poveikiai nuo perdozavimo, kurie sukelia medžiagų apykaitos sutrikimus, nepasireiškia arba yra nežymūs. Bet kaip ten bebūtų, biotino (ypač jo pavienės formos, o ne kompleksuose) dažnai ar nuolat vartoti super aukštomis dozėmis be reikiamos priežasties nederėtų.

Rekomenduojamos vitamino vartojimo paros normos.

Paros rekomenduojama norma įvairiuose šaltiniuose skiriasi, bet vidutiniškai suaugusiam žmogui ji svyruoja nuo 30 μg iki 70 μg arba 0.25 mg.

Dažniausiai viršutinė galima riba net neminima (pasitaikančios rekomendacijos apie 100 μg). Paros normos rekomenduojamos priklausomai nuo amžiaus. Bet, kadangi biotiną sintetina ir organizmo sveika žarnyno mikroflora, kuri patenkina tam tikrus organizmo poreikius (kai kurie šaltiniai teigia, kad net patenkina visos paros poreikį), tai ko gero yra racionalu vartoti produktus turinčius savybių normalizuoti žarnyno mikroflorą. Tam gali tikti ir tokie produktai kaip rauginti kopūstai, raugintas pienas ir pan..Toks poveikis nors ir yra netiesioginis, bet įnešantis savo dalį į organizmo poreikių aprūpinimą biotinu.

Paros galimos normos:

kūdikiams iki 1metų – 5-6 μg;

vaikams 1-8 metų – 8-12 μg;

9-18 metų – 20-25 μg;

vyresni nei 19 metų – nuo 30 μg iki 70-100 μg.

Vitaminas maisto produktuose.

Maisto produktai, kuriuose aptinkamas biotinas: žemės riešutai, subproduktai (kepenys, inkstai), kiaušinio trynys, avižų kruopos, mielės, žirniai, pupelės, pienas, jautiena, lašiša, soja, spalvotas kopūstas, grybai ir kt.

Vitaminas ir sportas.

Sporte biotino normos gali svyruoti iki 100 μg ir daugiau. Dažnai jis būna kartu su kitais vitaminų B grupės vitaminais kompleksuose arba įvairių vitaminų papilduose. Beje, dažnai normos ten yra didesnės nei įprastai rekomenduojamos.

Sportininkams šis vitaminas vaidina pakankamai svarbų vaidmenį, kadangi reguliuoja gliukozės lygį kraujyje, dalyvauja aminorūgščių metabolizme ir aprūpinant raumenis energija.

Gana dažnai, biotino ir kitų B grupės vitaminų trūkumas, suvaidina pakankamai svarų vaidmenį dėl kurio raumuo auga lėtai. Kaip jau minėta aukščiau, jo žymus trūkumas gali atsirasti dėl kai kurių atletų pomėgio vartoti žalius kiaušinius pakankamai dideliais kiekiais.