Vitamino savybės ir aktyvios jo formos.
Vitaminas B6 – vienas iš B grupės vitaminų; balta kristalinė medžiaga; tirpstantis vandenyje, etanolyje, kituose organiniuose tirpikliuose tirpsta blogai; atsparus šarmų ir rūgščių poveikiui; pakankamai atsparus temperatūros poveikiui; dienos šviesoje arba ultravioletinėje spinduliuotėje suyra.
Vitamino B6 aktyvumu pasižymi:
• piridoksolis (pirminis alkoholis),
• piridoksalis (atitinkantis aldehidas),
• piridoksaminas (pirminis aminas).
Šie trys junginiai, pagal savo cheminę prigimtį, yra piridino junginiai, jie aptinkami maisto produktuose ir yra apytikriai vienodo biologinio aktyvumo. piridoksinas – dažnai vartojamas terminas, kaip visų trijų randamų formų bendrinis pavadinimas.
Vitamino B6 kofermentines funkcijas atlieka jų fosfatai:
• piridoksalio fosfatas (PLP),
• piridoksamino fosfatas (PMP).
Piridoksalio fosfatas yra svarbus vitamino B6 kofermentas. Ši aktyvi vitamino forma (susidariusi kepenyse ir kituose organų audiniuose) dalyvauja tokiuose procesuose kaip aminorūgščių ir angliavandenių metabolizmas bei daugelyje kitų, kurie paminėti žemiau bendrai kaip vitamino B6.
Vitamino biologinės funkcijos.
Vitamino B6 biologinės funkcijos:
dalyvauja hemoglobino sintezėje ir eritrocitų susidaryme;
dalyvauja gliukozės pasisavinimo procesuose nervinėse ląstelėse;
gerina smegenų veiklą;
stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje;
reikalingas baltymų ir aminorūgščių apykaitai;
dalyvauja riebalų apykaitoje;
dalyvauja hormonų gamyboje;
reikalingas normaliai kepenų veiklai;
pakelia darbingumą;
stiprina imuninę sistemą;
kartu su vitaminu B12 ir folio rūgštimi padeda aminorūgštį metioniną perdaryti į cisteiną (be jų dalyvavimo jis virsta homocisteinu ir tai nėra gerai);
yra reikalingas reguliuojant druskų ir vandens pusiausvyrą organizme;
skatina magnio pasisavinimą.
Visų trijų vitamino B6 sutinkamų formų (piridoksolis, piridoksalis, piridoksaminas) ir kofermentinių formų atskirai aprašinėti neverta. Kadangi tai, ko gero, tik labiau supainiotų bandant išsiaiškinti kas ir kaip būtent veikia. Žiūrint iš vitamino naudojimo sporte pusės, manau užtenka apsiriboti bendra sąvoka vitaminas B6.
Trumpai galima paminėti tik tai, kad piridoksolio daugumoje valgomų augalų sudėtyje nėra arba yra labai mažais kiekiais. Bet jis tam tikrais kiekiais gali būti sintetinamas kai kuriomis bakterijomis ir yra mėsoje ir pieno produktuose. Jis mažiau atsparus aukštai temperatūrai ir dėl to virtoje ir keptoje mėsoje jo yra mažai. Galima rast duomenų, kad ilgalaikės ir perteklinės piridoksolio dozės gali pasižymėti toksiniu poveikiu.
Piridoksalis nuo piridoksolio skiriasi tuo, kad turi kiek kitokią cheminę sudėties formulę ir tuo mačiu metu dar yra aldehidas. Jis andamas kai kurių augalų žaliose dalyse, spalvotame ir baltame kopūste, mėsoje.
Piridoksaminas (piridino žiede vietoje vienos iš trijų hidrokso grupių yra prijungta amino grupė) randamas mėsoje. Jis dedamas į kai kuriuos papildus (kartais kaip piridoksamino dihidrochloridas). Bet yra tokių šalių, kur piridoksaminas laikomas vaistu ir jo negalima papildomai dėti į papildus.
Piridoksalio fosfatas (PLP).
Piridoksalio fosfatas, kaip fermentų kofermentas, dalyvauja daugelyje aminorūgščių apykaitos reakcijų:
dekarboksilinimo (susidaro biogeniniai aminai – serotoninas, adrenalinas, noradrenalinas, histaminas);
peramininimo (būdamas transaminazių (aminotransferazių) fermentų sudėtyje katalizuoja grįžtamas aminogrupės (-NH2) pernašas, kurių metu susidaro naujos pakeičiamosios aminorūgštys; taipogi dalyvauja skydliaukės hormonų biosintezėje ir katabolizme) ir recemizacijos;
dalyvauja aminorūgščių šoninės grandinės modifikacijose;
glikogenolizėje;
nikotino rūgšties (vitaminas PP) sintezėje iš triptofano ir kitose fermentinėse reakcijose.
Vitamino trūkumas.
Kadangi vitaminas B6 yra svarbus aminorūgščių apykaitoje ir pasisavinant jas ląstelėje, kitaip kalbant – savotiškas medžiagų apykaitos stimuliatorius, todėl esant jo trūkumui (nors tai nutinka gana retai) prasideda problemos susijusios su metabolizmu, baltymai blogai perdirbami ir gali atsirasti jų nepakankamumas organizme.
Avitaminozę dažnai sukelia tam tikri vaistai, žinomi kaip vitamino B6 antivitaminai (sulfanilamidai, antibiotikai, vaistai gydant tuberkuliozę ir kt.).
Trūkumas pasireiškia pažeista oda (dermatitai, odos uždegimai apie burną, akis, skruostuose), glositas ir stomatitas (burnos ertmės gleivinės uždegimas), didėja rizika susirgti nervų sistemos ligomis, gali sutrikti širdies ir kraujagyslių sistema bei kepenys, padidėja nuovargis, gali atsirasti depresinė savijauta, silpnėja imunitetas, apsunkinama kraujo apytaka, gali pasireikšti mažakraujystė, galūnių tirpimas, raumenų silpnumas, sutrinka virškinimas, blogėja pasisavinimas ir panaudojimas tokių elementų kaip kalcis, magnis ir fosforas, nėštumo metu gali pykint.
Vitamino B6 trūkumas gali pasireikšti ne tik pas tuos, kurie jo pakankamai negauna su maistu, bet ir sergant infekcinėmis ligomis ar karščiuojant, gali atsirasti esant kraujagyslių sistemos vainikinei aterosklerozei, sergant žarnyno infekcine liga, vartojant kontraceptinius preparatus, o alkoholikams ir rūkaliams reiktų šio vitamino gauti daugiau.
Nors vitamino B6 pavienis trūkumas pasitaiko retai, galima tik numanyti, kad esant bendram grupės B vitaminų trūkumui atsiranda ir šio vitamino trūkumas. O gydant kompleksiškai reikia vartoti papildomai ir vitaminą B6 (jis yra įtrauktas daugelyje vitaminų papildų kompleksuose).
Hipovitaminozė būna kai susilpnėja ar pakinta žarnyno bakterijų sudėtis, vartojant vitamino B6 antivitaminus, padidėjus vitamino B6 poreikiui organizme.
Vitamino perteklius.
Vitamino B6 perteklius (hipervitaminozė) atsiranda ilgą laiką vartojant dideliomis dozėmis. Tuomet ji pasireiškia baltyminių molekulių sumažėjimu raumenų ir vidaus organų audiniuose, ankstyvoje stadijoje atsiranda odos išbėrimai, galvos svaigimas, nervų sistemos veiklos sutrikimai, traukuliai, sumažėjęs galūnių jautrumas.
Vitaminas B6 maisto produktuose.
Maisto produktai kuriuose yra vitamino B6 – grūdinių kultūrų daigai, ankštiniai, kiaušiniai, mielės, vištiena, raudona mėsa, subproduktai (kepenys, inkstai), žuvis, pieno produktai bulvės, duona, sojos pupelės, kviečiai, riešutai, grikiai, špinatai, morkos, kopūstai, pomidorai, apelsinai, bananai.
Vitamino B6 galimas paros poreikis:
kūdikiams iki 1m yra iki 0.6 mg per parą;
vaikams nuo 1 m iki 18 m – nuo 0.9 mg iki 1.6/1.8 mg;
vyresniems nei 19 m ir nėščioms bei maitinančioms mamoms – nuo 1.5/1.8 mg iki 2.0/2.2 mg per parą.
Dažniausiai vitamino B6 paros suvartojimo kiekis priklauso nuo to kiek daug naudojama baltyminio maisto, skaičiuojama – jei maždaug suvartojama 100 g baltyminio maisto, tai vitamino B6 reiktų gauti per parą 1.4-2.0 mg.
Žinoma jo kiekis gali būti ir didesnis tiems, kurie dirba sunkų fizinį darbą, intensyviai sportuojantiems sportininkams, vartojantiems dar daugiau baltymų ar ligos metu naudojant vaistus.
Kultūristai neretai šio vitamino normą pakelia daug aukščiau nei 2 mg per dieną ir tai visai suprantama (sunkios treniruotės, daug baltyminio maisto), būna netgi iki 10 mg per dieną. Žinoma dažnai vartoti per daug užkeltas dozes nereikėtų. Tokių atvejų, kai vitamino B6 perdozavimas pasireiškė tik nuo maisto produktų, nėra užfiksuota, dažniausiai tai būna perdozavus maisto papildų formoje.
Nors šis vitaminas yra tirpus vandenyje ir pašalinamas iš organizmo su šlapimu, jo pastovus vartojimas virš rekomenduojamos normos gali sukelti pakankamai rimtų problemų. Įvairiose šalyse tos leistinos normos yra įvairios. Kai kurie šaltiniai teigia, kad ilgalaikis vartojimas (virš 1000 mg per dieną) sukelia hipervitaminozę ir gali prasidėti sudėtingi neuropatiniai sutrikimai, skausmas ir tirpimas galūnėse, sunkiais atvejais gali būti net problematiška vaikščioti.
Bet nereikia pamiršti, kad žymiai mažesnės normos, tokios kaip 200 mg, irgi nėra laikomos saugios ir gali sukelti nepageidaujamų poveikių. Kitose šalyse yra griežtai rekomenduojamos viršutinės normos riba iki 25 mg per parą. Todėl, mano manymu, vitaminas B6 yra svarbus vitaminas, jo pakankamai daug galime gaut iš subalansuotos mitybos ir jo per daug didelis vartojimas papildų formoje (jo yra vitaminų kompleksuose, būna ir baltymų mišiniuose ar kitokiuose papilduose) nėra labai siektinas tikslas. Vienam 50 mg (ilgalaikis vartojimas) gali nesukelti jokių pašalinių poveikių (atsižvelgiant į baltymų kiekį racione, fizinį aktyvumą ir t.t.), o kitam, netgi tie 2.0 mg per dieną jau gali būti užtektina norma, o 10 mg ar 25 mg jau ir perteklinė.
Vitaminas B6 ir sportas.
Sportininkams reikia atkreipti dėmesį į tai, kad vitaminas B6 yra labai svarbus baltymų sintezėje, raumenų augimas ir angliavandenių utilizacija galima tik esant šiam vitaminui. Taipogi esant jo trūkumui gali blogėti kai kurių mineralų pasisavinimas ir panaudojimas (pvz., kalcio, magnio, fosforo).
Tyrimai rodo, kad jėgos sporto atstovams (kultūristai, štangistai, jėgos trikovės ir pan.) šio vitamino reikia daugiau, kadangi papildomas jo vartojimas pakelia produktyvumą ir ištvermę.
Valgant daug baltyminio maisto reikia daugiau ir šio vitamino, taipogi jis svarbus auginant raumeninę masę. Šito nereiktų praleisti pro ausis ir drąsiai galima teigti, kad vitaminas B6 yra anabolizmą skatinanti priemonė, kuri be viso šito dar yra biologiškai aktyvi smegenų medžiaga, kuri gali pagelbėti po sunkios ar sekinančios treniruotės greitai atstatyti psichiką.