Vitamino savybės ir struktūra.

Vitaminas C -vandenyje tirpus vitaminas; pakankamai nepatvarus vitaminas. Balti kristaliniai milteliai; neturėdamas karboksigrupės yra rūgštaus skonio. Patvarus rūgščioje terpėje, šarminėje terpėje skyla; deguonies ir temperatūros poveikiui neatsparus.

Vitaminas C yra 2,3-dehidro-L-gulono rūgšties γ-laktonas, pagal cheminę struktūrą artimas monosacharidams ir jis gali būti L ir D formos, iš kurių biologiškai aktyvi yra L-askorbo rūgštis. Vitaminas C, kaipo tokį terminą, reiktų vartoti bendrai apibūdinant bet kokius junginius, kurie pasižymi tokiu pat biologiniu aktyvumu kaip ir askorbo rūgštis.

Askorbo rūgštis yra pakankamai stiprus reduktorius ir organizme oksidacijos metu susidaro dehidroaskorbo rūgštis, kuri redukuojasi ir visiškai išlaiko vitamino C aktyvumą. Vitaminas C gali būti kelių stereoizomerų pavidalo, taigi, nors jie ir sudaryti iš tų pačių atomų, bet molekulinė struktūra kiek skiriasi. Todėl, L-izomeras pasižymi visišku vitamino aktyvumu, o kitas izomeras, eritorbo rūgštis (D-araboaskorbo rūgštis, D-izooaskorbo rūgštis), pasižymi silpnu aktyvumu, bet turi panašų oksidacinį-redukcinį potencialą. Silpnas eritorbo rūgšties aktyvumas, ko gero, paaiškinamas tuo, kad jos organizmo audiniuose kaupiama mažiau nei askorbo rūgšties.

Beje, reikia paminėti, kad askorbo rūgštis yra nepatvarus junginys (ypač dehidro- forma) ir greičiausiai savo aktyvumą praranda neutralioje ir šarminėje terpėje dalyvaujant oksidatoriams, šviesai, karščiui, orui (deguoniui), taipogi jautrus katalizatoriui variui.

Dėl šios priežasties verdant ar kepant produktus, termiškai apdorojant, patenka oro ir didelė dalis vitamino C prarandama. O maisto apdorojimo metu jam liečiantis su metalais (geležis, varis) jo netenkama ypač greitai. Bet užtat vitaminas C pakankamai gerai išsilaiko raugintuose ir šaldytuose produktuose (pvz.,šaldytose uogose).

Vitamino biologinė reikšmė.

Askorbo rūgštis atlieka kofaktoriaus vaidmenį hidroksilinimo reakcijose. Tokiu būdu ji tampa reikalinga kolageno sintezėje. Kolageno biosintezės metu į polipeptidinę grandinę įjungiami prolinas ir lizinas. Prolino hidroksilinimo reakcijoje, kurią katalizuoja tam tikras fermentas (prolino hidroksilazė), fermento aktyviajame centre yra redukuotas Fe²⁺ jonas, o šį geležies joną redukuoja askorbo rūgštis.

Negaunant askorbo rūgšties, geležis oksiduojasi ir fermentas netenka aktyvumo. Panaši padėtis yra ir cheminėse reakcijose hidroksilinant liziną, todėl organizmui negaunant pakankamai vitamino C yra nesintetinamos reikalingos kolageno stabilumui atitinkamos prolino ir lizino hidroksilintos formos. Dėk to ima didėti kraujagyslių pralaidumas, kraujuoja dantenos, susidaro vidinės kraujosruvos, susergama skorbutu.

Be dalyvavimo kolageno sintezėje, askorbo rūgštis dalyvauja ir yra reikalinga tokiose reakcijose kaip karnitino sintezė;

tulžies rūgščių sintezėje (iš cholesterolio);

antinksčių žievės steroidinių hormonų sintezėje (iš cholesterolio);

tirozino apykaitoje (skydliaukės hormonas);

serotonino sintezėje;

noradrenalino (iš tirozino) sintezėje;

dalyvauja trivalenčio geležies (Fe³⁺) redukcijoje į dvivalentį (Fe²⁺) ir padeda žarnyne ją pasisavinti;

folatų perdaryme į folio rūgštį;

yra svarbus kaip kofermentas ir kaip antioksidantas (padeda kovoti su laisvaisiais radikalais), kuris dalyvauja oksidacijos ir redukcijos reakcijose (gali redukuoti nitratus, molekulinį deguonį ir pan.);

sustiprina vitamino E antioksidantines savybes.

Trumpai apibendrinant, galima paminėti, kad vitaminas C yra žymus pagalbininkas stiprinant mūsų imuninę sistemą (kovoja su ligomis, virusais, laisvaisiais radikalais ir pan.) ir sveikatą (veikia kaip profilaktinė priemonė nuo peršalimo), gerinant – dantų, dantenų, kraujagyslių, kvėpavimo takų gleivinės, odos, plaukų, akių, nervų būklę, ir žinoma jis pravers norint gerai jaustis, atsistatymui poilsio metu ir stresinėse situacijose palaikyti stabilumą. Beje, vitaminas C dažnai būna askorborutino papildų formoje, kadangi jis veikia sinergiškai su bioflavonoidu rutinu. Abu veikdami jie didina kraujagyslių pralaidumą.

Vitamino apykaita organizme.

Iš to kas jau pasakyta matosi, kad vitamino C poveikis organizmui yra žymus ir daugiareikšmis. Askorbo rūgštis patekusi į organizmą gana lengvai pasisavinama žarnyne, t.y. jos kiekiai, kurie yra maiste, pasisavinami beveik visiškai (pvz.: vienkartinio 1 g askorbo rūgšties suvartojimo metu jos pasisavinama maždaug 75 %, o suvartojus didesnį kiekį, momentinis pasisavinimas gali būti ir mažesnis).

Askorbo rūgštis yra kraujo plazmoje, organizmo visuose skysčiuose ir daugelyje ląstelių (prasidėjus avitaminozei, jos kiekis plazmoje mažėja greičiau nei audiniuose). Askorbo rūgštis pašalinama per žarnyną, su prakaitu ir šlapimu nepakeisto askorbo arba metabolitų pavidalu. Vartojant dideles dozes pašalinimas gali žymiai pagreitėti (beje, rūkymas pagreitina askorbo rūgšties irimą, paversdamas juos į neaktyvius metabolitus ir žymiai sumažina jo atsargas). Žmogaus organizmas neturi sugebėjimo sintetinti (nėra tam reikiamo fermento) askorbo rūgštį ir ją privalo gauti su maistu, nors kai kurie gyvūnai gali ją sintetinti iš gliukozės (iš gliukuronato).

Vitaminas medicinoje.

Medicininiuose tyrimuose nuolat vyksta įvairiausi tyrimai, kuriuose gydant ligas yra naudojamas ir vitaminas C. Tie tyrimai nėra dar visiško užbaigimo fazėje (reikalingi tolimesni tyrimai) ir teigti, kad askorbo rūgštis tiesiogiai veikia vienokius ar kitokius sunkius susirgimus negalima.

Bet kaip ten bebūtų, atsižvelgiant į jo platų organizme veikimo spektrą ir antioksidantinį poveikį, galima teigti, kad jis turi teigiamos įtakos tokių ligų profilaktikoje kaip – mažinant trombozę ir plečiant kraujagysles, gydant aterosklerotinius kraujagyslių pakitimus ir mažinant insulto riziką, gydant vėžinius susirgimus.

Vitaminas C teigiamai veikia kepenų detoksikuojančius fermentus ir padeda apsaugoti organizmą nuo toksiško įvairių cheminės aplinkos veiksnių poveikio.

Kartais galima išgirsti patarimus, gydant šias paminėtas ir sakykime peršalimo ligas, vartoti vitaminą C labai didelėmis dozėmis. Tokios rekomendacijos nėra niekuo pagrįstos. Galimai gaunama nauda (tokiuose atvejuose) nėra pamatuota su galima žala, kadangi per daug didelės dozės gali skatinti kauptis inkstuose akmenis. Beje, po tokių per daug didelių dozių ilgalaikio vartojimo, gali atsirasti atvirkštinis efektas, kurio eigoje gali atsirasti skorbuto požymiai. Tai, ko gero, būtų galima paaiškinti tuo, kad askorbo rūgšties didelių dozių vartojimas veda prie greitesnio jos suirimo ir pašalinimo, o nustojus vartoti didesnes normas, organizmas gali greičiau atsidurti avitaminozės būklėje.

Vitamino trūkumas.

Vitamino C avitaminozė (trūkumas) gali pagrinde atsirasti pas asmenų, kurie negali pilnavertiškai maitintis ir maiste askorbo rūgšties yra deficitas, tai gali nutikti nepriklausomai nuo amžiaus – tiek senyvo, tiek kūdikiams (nors senyvo amžiaus žmonėms pasireiškia dažniau).

Hipovitaminozė arba avitaminozė gali pasireikšti jau po pusmečio nuo vitamino C nuolatinės stokos racione, kurios progresavimo tempą ir dydį gali paspartinti tokie veiksniai, kurie yra susiję su alkoholizmu, narkomanija, rūkymu, dažnomis stresinėmis situacijomis, darbas ar gyvenimas užterštoje aplinkoje, vitamino C pasisavinimo problemos susijusios su skrandžio ir žarnyno sutrikimais ir esant jų ligoms arba galima pooperacinė būklė (stacionaras), darant hemodializę.

Nors reikia paminėti ir tai, kad toli pažengusi ir progresuojanti vitamino C avitaminozės forma (pvz., ūmaus skorbuto forma) šiais laikais yra retas atvejas, tiek pas vaikus, tiek pas suaugusius.

Pirmieji vitamino C trūkumo jaučiami požymiai gali prasidėti silpnumu, nuovargiu, dusuliu, skausmingu širdies plakimu, virškinimo sutrikimais, mažėja atsparumas įvairioms ligoms (ypač virusinėms ir peršalimo), silpstanti psichika, išsiblaškymas, nuotaikos stoka, sausėjanti oda, regėjimo silpimas, maudžiantis skausmas sąnariuose ir raumenyse, kūno masės mažėjimas.

Ilgalaikio trūkumo simptomai paprastai ima pasireikšti skorbutu;

kaulinio audinio ir dantų struktūros pokyčiais (susilpnėja kaulu mineralizacijos procesai, atsiranda osteoporozė, kliba dantys), dantenų gleivinės uždegimais (dantenos kraujuoja);

anemija (liga vystosi dėl to, kad askorbo rūgštis netiesiogiai įtakoja hemoglobino sintezę, kadangi sutrinka geležies ir folio rūgšties apykaita, atsiranda kraujavimai);

gali atsirasti širdies funkcijos sutrikimai;

greitai atsirandančios išorinės ar vidinės kraujosruvos.

Kūdikiai, kurie negauna pakankamai vitamino C (pvz., sakykime kai jie maitinami namie gamintais maisto mišiniais stokojančiais askorbo rūgšties) gali būti neramūs, irzlūs ir verkiantys nuo bet kokių prisilietimų. Tokia būklė visai tikėtina, kai esant vitamino trūkumui kraujas išsilieja, pvz., poodyje, į raumenis, vidaus organus, po antkaulių – tuomet, kiekvienas prisilietimas tampa skausmingas.

Vitamino perteklius.

Hipervitaminozė nuo askorbo rūgšties sutinkama pakankamai retai. Dažniausiai, kas įvairiuose šaltiniuose yra minima nuo per dozavimo, tai pykinimas, vėmimas, galimas viduriavimas ir tikėtina gali atsirasti problemų su inkstais (nuo ilgalaikio per dozavimo).

Askorbo rūgštis yra naudinga daugelio atveju, bet kaip ir kiekviena rūgštis ji gali sudirginti skrandžio gleivinę ir sukelti rėmens griaužimą. Žinoma kalba eina apie didelius jos vartojimo kiekius.

Visame pasaulyje askorbo rūgšties normos didinamos ir ji dažnai vartojama ar net paskiriama jau nebe miligramais, o gramais. Viso šito eigoje iškyla poreikis naujų preparatų, kurie turi kuo mažiau negatyvių pasekmių. Tai pagrinde būna natrio arba kalcio askorbatas – askorbo rūgšties druskos, kurios pasižymi neutralia reakcija (kalcio askorbatas nuo askorbo rūgšties skiriasi tik tuo, kad turi kalcio ir neturi skonio).

Beje, askorbo rūgštis ir jos analogai yra naudojami maisto pramonėje kaip antioksidantai ar konservantai (E300, E301, E302, E303, E304, E315), įeina į odos kosmetikos sudėtį.

Vitamino poreikis per parą.

Sveikas žmogus kasdien praranda apie 3-4 % savo organizmo askorbo rūgšties atsargų (organizmo atsargos gali būti iki 1500 mg ir daugiau), todėl jas reikia papildyti ir gauti nemažiau 60 mg per parą.

Kai kuriais atvejais, ši norma gali būti ir aukštesnė. Pvz., pas rūkalių ta norma gali siekti 100 mg/paroje. Poreikis gali padidėti ir po chirurginių operacijų ar vartojant peroralius kontraceptikus, sergant, patiriant didesnes stresines būsenas ir pan.

Beje, vaistiniai preparatai antacidai, turi askorbo rūgštį ardantį poveikį.

Didesnės vitamino normos gali siekti ir iki 200 mg ir kiek daugiau, bet nuolat tokių dozių vartoti nereikėtų. Gydymo tikslais, kasdieninės normos gali būti skiriamos ir 400-500 mg, o kai kuriais atvejais ir 1000 mg ar net daugiau. Bet tokios dozės ne visada pasiteisina, kadangi nuo didesnio suvartojamo kiekio pasisavinamumas mažėja, o ir ilgai vartojant užkeltas dozes yra galimybė susilaukti pašalinių poveikių. Kita abejonė, dėl didelių dozių vartojimo, yra ta, kad tai nėra visiškai iki galo ištyrinėta.

Paros normos:

kūdikiai ir vaikai 1-8 m – 15-25 mg;

9-18 m – 40-60 mg;

19 m – ir vyresni – 70-90 mg;

nėščios ir maitinančios mamos – 90-100 mg;

bendra paros norma yra 75 – 100 mg.

Vitaminas C maisto produktuose:

švieži vaisiai – obuoliai, kiviai; citrusiniai vaisiai – citrinos, apelsinai, greipfrutai ir kt.;

daržovės – salotos, kopūstai, rauginti kopūstai, paprika, krienai, bulvės, pomidorai, svogūnai, brokoliai, špinatai;

uogos – žemuogės, braškės, šermūkšnės, serbentai, ir kt.

Produktas	Vitamino kiekis mg/100 g
Erškėtrožės vaisiai	2400
Šaltalankis	450
Juodieji serbentai	300
Citrinos	40
Apelsinai	30
Obuoliai	30
Šviežios bulvės	25
Pomidorai	20
Pienas	2,0
Mėsa	0,9

Gyvulinės kilmės produktuose jo randama itin mažai. Apdorojant maistą (verdant, konservuojant ir pan.) dalis vitamino suyra, bet pakankamai gerai išsilaiko šaldytose uogose ir daržovėse.

Vitaminas C ir sportas.

Šis vitaminas svarbus įsisavinant tam tikrus baltymus iš maisto produktų ir tolimesnėse naujų baltyminių struktūrų sintezėje. Vitaminą C galime vadinti raumens anabolizmo stimuliatoriumi, bet kaip ten bebūtų, jį vartoti reikia vadovaujantis protu. Vitaminas turi antikatabolinį poveikį, kurio dėka slopinama kortizolo sekrecija ir peroksidacijos proceso griaunamas poveikis raumenims.

Vitaminą C galima vartoti prieš treniruotę ar po jos, norint sumažinti katabolinius procesus ir taip apsaugant raumenis. Galima rast ir tokios informacijos, kad vitaminas skatina testosterono gamybą, bet tyrimai kol kas tęsiami.

Esant sunkioms treniruotėms bei stresui, galima vartotina norma yra iki 150 mg per parą, o po ligos ar po anabolinių steroidų kurso (kortizolo blokavimui) yra rekomendacijų šias normas pakelti ir iki 1000 mg ar net 2000 mg per parą (tokia randama informacija, vadovautis jomis ar ne jau kiekvienam savo nuožiūra).

Vitaminas C pravers normaliam raumenų funkcionavimui ir yra reikalingas atsistatymo procese po didelių fizinių apkrovų, taipogi svarbus užtikrinant kraujagyslių sienelių tvirtumą (pvz., net po nedidelių traumų polinkis susidaryti hematomoms, aiškiau sakant mėlynėms).

Askorbo rūgštis pravers geležies geresniam pasisavinimui;

nervinės sistemos stabilizavimui;

karnitino sintezei;

mažinant toksinių medžiagų poveikį;

imuninės sistemos stiprinimui;

nuo per intensyvias treniruotes susidariusių laisvųjų radikalų griaunamo poveikio antioksidantinei apsaugai;

vitamino E stabilumui ir kitų vitaminų veikimo sustiprinimui;

hormonų sintezėje (tame tarpe ir antinksčių žievės hormonų) ir tai dar ne viskas, ką būtų galima paminėti vardinant vitamino C svarbą sporte.