Vitamino savybės ir biologiškai aktyvios formos.

Pakankamai dažnai vietoj užrašo vitaminas B3 galima pamatyti vitaminas PP (pellagra preventing – pelagros prevencijai, t. y. užkertantis kelią šios ligos atsiradimui). Vitamino B3 biologiškai aktyvios formos yra nikotino rūgštis (niacinas) ir nikotinamidas. Tai silpnai vandenyje tirpstantis vitaminas (šiltame vandenyje tirpsta geriau nei šaltame), šarminiuose tirpaluose tirpsta gerai, bekvapis, baltos kristalinės medžiagos milteliai, silpnai rūgštaus skonio, atsparus šviesos ir temperatūros poveikiui.

Organizme niacinas gali virsti nikotinamidu, nors yra duomenų, kad organizme jie gali virsti vienas kitu. Taipogi vitaminas PP (tiksliau nikotino rūgštis) gali būti sintetinamas organizme (kepenyse) iš nepakeičiamos aminorūgšties triptofano. Tai vyksta tik esant užtenkamai triptofano kitiems organizmo poreikiams. Aptinkami tokie duomenys, kad iš 60 mg triptofano molekulių gali susidaryti 1 molekulė nikotinamido. Jei triptofano maiste ir organizme yra pakankamai, tai pačio vitamino PP papildomas vartojimas papildų formoje kažkokia tai dalimi sumažėja. Bet tai sunkiai nuspėjamas ir neefektyvus būdas, kadangi sunku sekti gaunamo triptofano kiekį.

Vitamino svarba organizmui.

Ląstelėje laisvos nikotino rūgšties ir nikotinamido yra mažai. Iš šių dviejų vitamino B3 formų ląstelėse yra sintetinamos biologiškai aktyvios formos, t. y. NAD⁺ (nikotinamido adenino dinukleotidas) ir NADP⁺ (nikotinamido adenino dinukleotido fosfatas). Kitaip sakant – nikotinamidas įeina į šių nikotinamidinių kofermentų sudėtį. NAD⁺ ir NADP⁺ ląstelėje atlieka kofermentinę (t. y. įeina į įvairių fermentų dehidrogenazių (oksidoreduktazių klasė) sudėtį ir atlieka kofermentų funkcijas), reguliacinę, substratinę ir kitokias funkcijas. Viena iš pagrindinių šių kofermentų (būnant fermentų sudėtyje) funkcijų yra dalyvavimas biologinės oksidacijos procesuose ir oksidacijos-redukcijos reakcijose.

Labai plačiai nesiplečiant, savo ruožtu vitaminas B3 (imant bendrai vitaminą ir kofermentines formas) taipogi dalyvauja redukcijos reakcijose kaip vandenilio donoras, pvz., riebalų rūgščių, cholesterolio arba steroidų sintezėje;

katalizuoja angliavandenių, riebalinių rūgščių, glicerolio, aminorūgščių oksidacijos reakcijas;

reikalingas ATP sintezėje;

veikia kaip fermentų inhibitorius.

Iš to kas pasakyta matosi, kad vitaminas būdamas vien kofermentinėse formose jau tampa pakankamai svarbus ir yra būtinas tokiems procesams kaip riebalų, baltymų ir aminorūgščių metabolizmas;

reikalingas audinių kvėpavimui;

biosintezės procesams;

normalizuojant lipoproteidų koncentraciją kraujyje (nikotino rūgštis inhibuoja lipolizę riebaliniame audinyje, kraujyje sumažėja riebalinių rūgščių, o kepenys mažina trigliceridų sintezę ir mažėja cholesterolio lygis);

praplečia smulkias kraujagysles (tame tarpe ir smegenyse) ir pagerina mikrocirkuliaciją (šią savybę turi nikotino rūgštis, nikotinamidas – ne);

gerina atmintį, judesių koordinaciją;

reikalingas tulžies ir skrandžio sulčių išsiskyrimui; hormonų sintezei ir gerai organizmo fermentų funkcijai; normaliai nervų sistemos veiklai;

reikalingas greitai atsinaujinančiuose audiniuose (pvz., odoje ir gleivinėse) ląstelių dalijimosi procesams (pelagros užkirtimui).

Vitamino trūkumas.

Dažniausiai esant vitamino B3 trūkumui akcentuojama tai, kad ilgalaikis deficitas gali privesti prie ligos pelagra, jos klinikiniai simptomai pasireiškia dermatitu, diarėja (viduriavimas), kartais demencija (silpnaprotystė).

Trūkumas pagrinde pasireiškia per nepilnavertį ir nesubalansuotą maitinimąsi;

mažą arba sutrikusį įsisavinimą (tame tarpe ir dėl kasos sutrikimų);

laikantis svorio metimo dietų;

sergant įgimtomis ligomis, kurių metu yra sutrikęs kai kurių aminorūgščių (tame tarpe ir triptofano) pasisavinimas;

sergant virškinamojo trakto susirgimais;

alkoholizmas.

Žinoma šio vitamino trūkumas gali pasireikšti ir esant organizme didesniems jo poreikiams tada, kai ilgą laiką karščiuojama, esant ūminiam ir lėtiniam kepenų hepatitui, kepenų cirozė, hipertireozė (patologiškas skydliaukės funkcijos padidėjimas), lėtinės infekcijos, piktybiniams navikams, ilgalaikiams stresams, nėštumui, vartojant antivitamininius vaistus ir t.t.

Trūkstant vitamino B3 sutrinka oksidacijos procesai ląstelėse ir jų aprūpinimas energija, sutrinka epitelinio audinio (oda, gleivinės) atsinaujinimas, dingsta apetitas, galimas vėmimas ir viduriavimas, miego sutrikimai, atminties silpnėjimas, galvos skausmai, depresija, dirglumas, nuovargis.

Vitamino perteklius.

Vartojant vitaminą B3 didelėmis dozėmis (jau nuo 200 mg ir daugiau) gali pasireikšti tokie negalavimai kaip – labiau prasiplėtus kraujagyslėms parausta veidas ar viršutinė kūno dalis, atsiranda galvos svaigulys, aritmija, ortostatinė hipotenzija, viduriavimas, odos ir akies gleivinės sausėjimas, hipoglikemija, posthipoglikeminė hiperglikemija, raumenų ir galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, odos niežulys, alergija.

Vitaminas ir sportas.

Išvada sportininkams – mokslininkų duomenimis, niacinas dalyvauja daugelyje metabolinių reakcijų, kurios susijusios su energijos gamyba (iš angliavandenių, baltymų, riebalų) ir yra svarbus atstatant raumenis treniruotės metu. Taigi jis yra kaip produktyvumą pakelianti medžiaga (žinoma tas efektyvumas didėja nestingant ir kitų B grupės vitaminų – tiamino, riboflavino, piridoksino, biotino, pantoteno rūgšties).

Sportininkams, ypač po treniruotės, vitamino B3 poreikis yra didesnis, nei įprastomis sąlygomis, taipogi sportininkui aplamai šio vitamino gali reikėti daugiau nei kaip nesportuojančiam žmogui. Niacino gebėjimas praplėsti mikrokraujagysles padeda geriau nugabenti iki raumenų maistines medžiagas, o galimos didesnės kraujotakos dėka vyksta geresnis raumenų „užpumpavimas” krauju.

Kita vertus, yra duomenų, kad didelės dozės niacino (50 – 100 mg) gali susijungti su tam tikrais receptoriais ir sulėtinti riebalų deginimą, todėl ruošiantis varžyboms ir metant svorį reiktų vengti arba tinkamai apsvarstyti papildomą jo didesnį vartojimą. Mokslininkai mano, kad toks riebalų deginimo proceso stabdymas gali būti susijęs ir su gliukozės ir insulino lygio svyravimais kraujyje, kas veda prie apetito didėjimo ar net svorio augimo. Bet kita vertus, kaip nebūtų tai keista, niacino galima rasti riebalų deginimo papilduose (žinoma jo kiekiai ten nėra super dideli).

Beje, niacinas reikalingas baltymų apykaitai, o valgant nebaltymingą maistą ar sutrikus baltymų sintezei gali jo ir pritrūkti. Vitaminas dalyvauja ir skaidant angliavandenius; reikalingas natūralioms organizmo hormonų sintezėms (kortizolis, tiroksinas, lytiniai hormonai, insulinas); reikalingas geresniam deguonies pernešimui.

Vitamino B3 trūkumui šalinti geriausiai žinoma yra maisto raciono subalansavimas, o prieš pradedant vartoti papildomai gydomaisiais tikslais, pirmiausia, ko gero, reiktų apie tai pasikonsultuoti su tai nusimanančiu specialistu.

Vitaminas maisto produktuose.

Produktai, kuriuose yra šio vitamino: mielės, kepenys, riešutai, kiaušinio trynys, žuvis, vištiena, raudona mėsa, ankštiniai (pupos, pupelės), grikiai, avižos, kruopos, nevalyti grūdai, rupi duona, žalios daržovės, bulvės, morkos, žiediniai kopūstai, grybai.

Vitamino B3 (niacino arba nikotinamido) yra naudojamos maisto pramonėje ir gali būti dedama į maistą papildomai.

Vitamino vartojimas.

Rekomenduojamos paros normos yra apie 20-25 mg per parą ir gali siekti 25 – 50 mg, kai kuriais atvejais (pvz., sportuojant, arba atvirkščiai – sergant alkoholizmu ar valgant mažai baltymų turintį maistą) gali būti ir didesnės.

Kūdikiams iki 1m. – iki 4 mg;

vaikams nuo 1 metų iki 12 metų – nuo 6 mg iki 12 mg;

vyresniems kaip 14 metų iki 16 mg;

nėščioms ir maitinančioms iki 18 mg.

1 niacino ekvivalentas = 1 mg niacino arba 60 mg triptofano.