MSM - metilsulfonilmetanas, tai organinės sieros junginys, turintis priešuždegiminių savybių. Šis junginys natūraliai aptinkamas kai kuriuose augaluose ir nedideliais kiekiais įvairiuose maisto produktuose. MSM naudojamas kaip maistinis papildas, kuris skirtas gydyti ir stiprinti sąnarius ir sausgysles. Dažnai kombinuojamas su papildais sąnariams, kuriuose yra chondroitino arba gliukozamino sulfatai. MSM buvo aptiktas maždaug 1940 metais ir buvo gautas iš karvės pieno. Gydytojas Stanley Jacob pastebėjo, kad MSM  naudojimas esant kaulų pažeidimams gali sumažinti skausmą. Teigiama, kadangi siera pagal paplitimą organizme yra ketvirtas elementas, tai jos gali reikėti vartoti ir papildų formoje. MSM sudėtyje yra apie 34 % sieros, todėl šis papildas laikomas geru gamtiniu jos šaltiniu žmogaus organizmui. MSM padeda organizmui sintetinti gliukozaminą, kuris padeda sutepti sąnarius ir sumažina tarp jų trintį, taipogi naudojamas esant galūnių ir jų audinių ligoms. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad čia ne MSM reklama. Šio preparato vaistinės ir gydomosios savybės nėra pakankamai gerai ištyrinėtos, visą tai kas pasireikš arba ne po jo vartojimo yra jūsų pačių atsakomybei. Yra teigiama, nors dar reikia papildomų šio preparato tyrimų, bet yra pastebėtas teigiamas poveikis mažinant uždegiminius procesus, kurie yra susiję su sąnariais. Tyrimai rodo, kad ši medžiaga padeda greičiau atsigauti po treniruočių ir išsaugoti raumenis nuo nykimo; sumažinti skausmo pojūtį sąnariuose ir sausgyslėse, o pašalinis poveikis nepastebimas. Tokios šio sieros junginio savybės sporte žinoma skamba patraukliai, juo labiau, jei efektyvumas pasiekiamas dar didesnis kartu vartojant ir gliukozamino papildus.…

Proteinas - kas tai yra? Baltymai (angl. proteins) - sportinis maisto papildas, kurio sudedamosios dalies pagrindu yra baltymai arba jų mišiniai. Šiuos papildus dažniausiai vadina proteinais. Kaip ir maisto baltymai, taip ir šie yra sudaryti iš aminorūgščių grandžių. Jos patekusios į žmogaus virškinimo sistemą yra skaidomos iki pavienių aminorūgščių ir tik po to iš jų yra gaminami (sintetinami) žmogaus organizmui reikalingi baltymai. T.y. tam tikros sudėties ir ilgumo aminorūgščių grandys. Baltymai, turima omenyje jau organizme sintezės metu susidariusius junginius, organizme atlieka daug įvairių funkcijų (pvz., pernašos, apsauginė, kontraktilinė, reguliacinė, receptorinė ir kt.). Bet dažniausia, ypač tarp sportininkų, yra minima statybinė (struktūrinė) funkcija. Čia greičiausiai dėl to, kad pagrindinė raumenų struktūrinė dalis yra baltymai. Plačiau kalbėti apie baltymų svarbą organizme šiame straipsnyje neverta, kam įdomu apie baltymus sužinoti daugiau, domėtis čia → Baltymai.  O kalbant apie baltymus arba tiesiog proteiną, kaip apie sportinį maisto papildą, tai sporte juos priimta laikyti tik koncentruotu baltymų šaltiniu. Jie, pagal sudėti ir savybes, gali būti vartojami kaip pagalbinė priemonė įvairiems tikslams sporte siekti (žinoma ir ne tik sporte). Sportiniai papildai, kalbant bendrai apie visus esamus, paskutiniu metu tapo sėkmingo rezultatų augimo pagrindu ne tik tarp profesionalių sportininkų, bet ir tarp paprastų žmonių, kurie užsiima jėgos sporto šakomis.  Esant intensyvioms treniruočių apkrovoms, kurias patiria sportininkai (kartais po 2 - 3 valandas per dieną), organizmas dažnai nėra pajėgus atsistatyti nuo treniruotės iki treniruotės. Todėl papildų vartojimas,…

Baltymų nauda ar vis dėlto žala organizmui. Sportiniai maisto baltymai (įvairūs taip vadinami proteinai ir jų mišiniai) tarp paprastų žmonių, kurie neturi jokio ryšio su sportu, greičiausiai yra kažkas tokio tolygaus su kenksmingais preparatais, kurie prilygsta vaistams ar net dar baisiau - anaboliniams steroidams. Nors tie patys anaboliniai steroidai buvo kuriami ir dažnai yra naudojami kaip vaistiniai preparatai, bet dabar ne apie tai. Turima omenyje, kol žmogus nesupras, kad tai toks pat maistas arba tiksliau sakant maistinės medžiagos, kurios yra pateikiamos va tokiame (dažniausiai miltelių) pavidale ir jos yra visiškai natūralios ir atitinkančios sudėties kaip ir įprastas maistas, kurį mes valgome kasdien, tol baltymų ir aplamai visų sportinių papildų baubo mitas bus gajus. Nereiktų trikdyti tokį įsitikinimą turinčių žmonių psichiką, jiems ir taip sunku. Šių informacijos laikų problema ta, kad žmonių savišvieta yra nustumta į užribes. Taigi, ką mums gali duoti baltymai ir kodėl jie turėtų būt vartojami. Baltymai yra organizmo sudėtinė dalis. Kaip besiginčytų modernių mitybos pakraipų puoselėtojai, bet baltymai yra gyvybiškai svarbūs komponentai mūsų organizme. Ir čia didžiausią svarbos dalį pasiima nepakeičiamosios aminorūgštys, kurios, beje, visa pilnavertiška sudėtimi yra aptinkama tik gyvulinės kilmės produktuose. Viso to skeptikams, reiktų per gyvenimą perskaityti bent po vieną kokybišką žmogaus biochemijos vadovėlį, ir ne po vieną kartą, o keletą kartų. Kadangi iš vieno perskaityto karto sunku suvokti ką perskaitei. Suvokimas ateina gilinantis. Plačiau šia tema nėra prasmės plėstis, kam įdomu yra…

Sportiniai maisto papildai ir mitai. Žmonės, kurie nėra susidūrę su sportiniais maisto papildais, o pats sportas jiems siejasi tik su mokykloje buvusia fizinio lavinimo pamoka mano, kad proteinas (baltymai ar kitokie sportiniai papildai) sukelia šalutinį efektą ir labai neigiamai veikią sveikatą. Kai kurie juos lygina netgi su anaboliniais steroidais. Yra versijų, kad proteinas sukelia priklausomybę, turi įtakos potencijai, kenkia inkstams ir kepenims bei daro kitokią žalą organizmui. Šitie įsitikinimai neturi kokio nors pagrindo, nors gali būti ir keletą išimčių. Sportiniai maisto baltymai ir realybė. Proteinas (sportiniai baltymų papildai) gali būti vartojami bet kokiame amžiuje, be kokios nors žalos sveikatai, kadangi jie pagaminti iš natūralių maistinių žaliavų. Gamybos metu, po specialaus apdirbimo ir išvalymo yra gaunami baltymai su esminiais maisto komponentais, kuriuose nėra didžiosios dalies angliavandenių ir riebalų. Baltymai, esantys sportiniuose papilduose, yra natūralios kilmės ir visiškai fiziologiniai žmogaus kūno atžvilgiu.  Išvalytų baltymų vartojimo būtinybę diktuoja pasikeitęs šiuolaikinis gyvenimo būdas. Hipodinamija, stresas, fizinė apkrova, kuri gaunama per trumpą laiko periodą, visą tai gali sumažinti riebalų ir angliavandenių poreikį, bet poreikis baltymuose išlieka, kadangi statybinių medžiagų kiekio reikia tiek pat. Technologinis progresas leido mums pakeisti mitybą, padaryti ją labiau adekvačią šių laikų gyvenimo būdui. Proteinai ir daug baltymų turintys mišiniai yra to pavyzdys, jų vartojimas padeda išlaikyti gerą fizinę formą, užsiimti mėgstama sporto šaka, padailinti kūno proporcijas ir išvaizdą. Tvirtai galima pasakyti, kad žala nuo proteino vartojimo yra niekinė, palyginus su…

Šiais laikais įsigyti aukštos kokybės baltymų (proteino) nėra didelė problema. Tiek interneto parduotuvėse, tiek specializuotose sportinių maisto papildų ar net vaistinėse jų galima gauti be jokių rūpesčių. Kuo baltymų kokybė aukštesnė, tuo kaina didesnė. Bet ne visada brangus ir išreklamuotas produktas yra kokybiškas, o pigus ir nelabai patraukliai supakuotas yra ne kokybiškas. Kartais vartojant vienokį ar kitokį baltymų produktą kyla įtarimas, kad kažkas su juo ne taip, tai blogai maišosi, tai kvapas ar skonis nekoks, tai pardavėjas buvo įtartinas. Seniau, kai proteinas nebuvo pardavinėjamas taip plačiai kaip dabar, tai dažnai koks nors neva iš matymo pažįstamas pasiūlydavo pigaus ir nu labai geros kokybės proteino. Tuomet, sportininkai sugundyti mažos kainos, nusipirkdavo dažnai nežinia ką, bet tik ne baltymus. Norint šito išvengti tekdavo ieškoti kokių nors kokybės ir sudėties įrodymų. Vienas iš tokių ir pačių paprasčiausių patikrinimo metodų buvo užpilti proteiną verdančiu vandeniu. Ko pasekoje, jei ten išties yra baltymai, tai prasideda baltymų denatūracijos procesai ir milteliai sušoka į netirpstančios masės gumulėlius ir šiek tiek susidaro nuosėdomis. Kartais dar būdavo įlašinama šiek tiek acto lašų - skiedinio pH sumažinimui ir neutralizuoti neigiamą krūvį. Toks tikrinimo metodas nėra 100 %. Šiai dienai yra aukštos išvalymo kokybės baltymų, kurie verdančiame vandenyje visiškai nesudaro netirpstančių gumulėlių, o ištirpsta kaip ir šaltame vandenyje. 100 % pasiteisinanti patikra yra tik viena - atiduoti proteiną į nepriklausomą laboratoriją ir paprašyti ištirti visą produkto sudėtį. Žinoma tai brangu…

Baltymų svarba anabolizmo procesams. Jėgos sporto šakose, ypač masės auginimo periodu, pakankamas arba sakant tiksliau adekvatus kokybiškų baltymų kiekio vartojimas yra labai svarbus. Visos dienos baltymų kiekį reikia išdalinti į keletą nedidelių porcijų, tokiu būdu bus pasiektas ir išsaugotas pastoviai aukštas kraujo aminorūgščių lygis, dėl ko bus palaikomas anabolizmo lygis organizme. Daugelis mano, kad kuo dažniau maitiniesi, tuo didesnius rezultatus pasieks. Iš tikro tai yra klaida! Baltymų vartojimo dažnumas yra tiek pat svarbus, kaip ir bendras jo kiekis. Taipogi kaip ir suminis anabolinis atsakas priklauso  ne tik nuo baltymų piko aukštumo, bet ir tęstinumo. Kitaip sakant, suvartoti baltymai aktyvina baltymų sintezę raumenyse, o šio efekto tęstinumas irgi yra svarbus. Būtent todėl yra svarbu apskaičiuoti optimalų baltymų vartojimo dažnumą, kadangi reikia pasiekti maksimalų anabolinį atsaką. Anabolizmo pikas ir jo sustojimas. Laboratorinių tyrimų metu buvo nustatytas anabolinis atsakas į įprasto maisto, kuriame buvo baltymai, angliavandeniai ir riebalai, vartojimą. Anabolizmo pikas įvyko maždaug po 90 minučių suvalgius maistą, o per 3 valandas anabolizmo lygis sugrįžo į pradinį tašką. Iš to galima padaryti išvadą, kad maitintis reikia kas tris valandas. Bet tai yra ne visai taip. Reikalas tame, kad baltymų sintezė organizme mažėdavo iki pradinio lygio po trijų valandų, bet kraujo aminorūgščių lygis vis dar likdavo pakankamai aukštas (pagrindinės anabolinės aminorūgšties leucino lygis buvo aukštas). Nors, raumenų augimo lemiančių faktorių aktyvumas buvo aukštas, bet baltymų sintezė raumenyse slopdavo. Tokiu būdu, nors ir leucino…

1.Baltymų (proteino) vartojimas auginant raumeninę masę: a) Baltymai po miego. Vidutiniškai dauguma žmonių miega 7-8 valandas per parą, paprastai nakties metu. Šiuo laikotarpiu organizmas negauna maisto, todėl jis pradeda naudoti atsarginius energijos išteklius, dažniausiai tai būna kepenų ir raumenų glikogenas, bei aminorūgštys, kurios gaunamos skaidant raumens audinį. Be viso to, ryte pabudus padidėja hormono kortizolio gamyba ir kaip to pasekmė prasideda raumenų audinio katabolizmo procesai. Norint šį procesą sustabdyti reiktų suvartoti pakankamai greitai pasisavinamų baltymų. Tam labiausiai tinka pieno išrūgų baltymai, o jo hidrolizato forma yra idealus variantas. b) Baltymai dienos bėgyje. Raumenų masės auginimo periodu reikia sudaryti tokias sąlygas, kurios metu aminorūgščių trūkumas būtų kuo mažesnis ir nepertraukiamas. Dėl to reikia dažnai maitintis, o tarp maisto priėmimų galima išgerti 2-4 porcijas po 20-35 g baltymų papildomai. Susidarius aplinkybėms, kurių metu nebus įmanoma ilgą laiką pavalgyti, pravartu išgerti lėtai pasisavinamų kazeino arba kompleksinių baltymų. c) Baltymai prieš treniruotę. 30 minučių iki treniruotės vertėtų išgerti greitai pasisavinamų išrūgų baltymų arba BCAA aminorūgščių. Aminorūgštys (ypač nepakeičiamosios aminorūgštys) sudaro didžiąją dalį raumenų audinio ir intensyvios treniruotės metu dažnai būna panaudotos kaip energijos išteklius. Jei treniruotės metu kraujyje nėra aukštos koncentracijos aminorūgščių, tai organizmas dar stipriau skaidys raumenų baltymus ir juos naudos savo reikmėms (dažniausiai energetinėms). Suvartojus lengvai pasisavinamų baltymų dar iki treniruotės, organizmas bus aprūpintas papildomomis aminorūgštimis ir taip bus išvengta didelio raumenų katabolizmo. d) Baltymai po treniruotės. Po treniruotės organizmas gerai…

Baltymų poreikis sportininkams. Norint išsaugoti raumeninę masę yra viena būtina sąlyga - vartojamų baltymų kiekis turi būti pakankamas. Sportininkams baltymų poreikis yra žymiai didesnis, kadangi reikia palaikyti organizmo aukštą fizinį aktyvumą. O jėgos sporto atletams taipogi dar reikia baltymų ir raumeninės masės auginimui. Sportininkams, kurie laikosi mažo kaloringumo dietos, irgi reikia didesnio kiekio baltymų. Manoma, kad 1,2 - 2,2 g baltymų vartojimas 1 kg kūno masei yra pakankamas patenkinti sportininko poreikius, čia esant įprastų treniruočių proceso sąlygomis. Bet, pvz., kultūristai ruošdamiesi varžyboms sumažina mitybos kaloringumą ir atsiduoda sunkioms jėgos ir kardio treniruotėms, kurių dėka sportininko forma tampa labiau reljefiška. Kalbant bendrai, kiekvienam iš paminėtų atvejų reikia padidinto baltymų vartojimo, o ypač, jei tokie atvejai yra vienu metu keli. Sportininkams, ir čia liečia ne tik kultūristus, optimalus baltymų (proteino) vartojimo lygis, ruošiantis varžyboms, turi būti žymiai aukštesnis, negu yra įprastai rekomenduojamos normos. Kur yra baltymų poreikio ribos? Tyrimais yra patvirtinta, kad jėgos sporto atletams, kurie vartoja apie 2 g baltymų 1 kg kūno masės, dažnai yra nustatomas neigiamas azotinis balansas. O nemaža dalis iš tų, kurių baltymų balansas yra neigiamas, dar yra ir mažo kaloringumo dietoje. Tokie jėgos sporto šakų sportininkai, vartodami 2-2,2 g baltymų kūno masės kilogramui, yra ties riba, kai prarandama raumeninė masė. Yra duomenų, kad baltymų poreikis iš prigimties liekniems sportininkams yra aukštesnis, palyginus su kitokiais kūno sudėjimo tipais. Tokiems atletams yra rekomenduojama vartoti baltymų 2,3-3,1 g…

Pagrindiniai aspektai. Baltymai yra raumeninio audinio sintezės medžiaga, t.y. reikalingi raumens augimui. Tai ypač svarbu tampa po treniruotės. Jei iškart po treniruotės organizmas negaus aminorūgščių pažeidimų atstatymui, tai gali išsivystyti pakankamai sunki katabolinė būsena. O vėliau sekantys atstatymo procesai bus nukreipti ne raumenų augimui, o katabolizmo procesų padarytiems gilesniems pažeidimams atstatinėti. Baltymai yra energijos išteklius (tiesiogine ir pagalbine prasme), kuris labai svarbus laikotarpiu po treniruotės, kurios metu yra išeikvojama daug energijos. Aminorūgščių patekimas į kraujotaką skatina biologiškai aktyvių junginių susidarymą, kurie savo ruožtu skatina raumenų augimą. Aminorūgštys ir hormonas insulinas slopina katabolizmo hormonų sekreciją, kurie ardo raumenis, pvz., kortizolo, aldosterono, katecholaminų ir kt. Raumenų hipertrofija, t.y. augimas, yra sudarytas iš daugybės metabolinių procesų, kuriuos palaiko ir reguliuoja baltyminiai junginiai (fermentai, hormonai ir kt.). Baltymų skilimo medžiagos, t.y. aminorūgštys, yra stiprus anabolizmo stimuliavimo faktorius. Papildomas baltymų vartojimas (ypač prieš ir po treniruotės) skatina raumeninės masės augimą, padeda sumažinti organizmo riebalų atsargas ir skatina daug greitesnį atsistatymą po treniruotės. Reiktų atminti, kad raciono kaloringumo padidinimas, vien angliavandenių ir riebalų sąskaita, neduos tokio pat efekto. Baltymų pasirinkimas. Pieno išrūgų baltymai pasižymi maksimaliu anaboliniu poveikiu, kadangi turi maksimalų pasisavinimo greitį ir jame yra daug leucino, o jei toks produktas dar papildytas BCAA aminorūgštimis, tai anabolinis poveikis tik sustiprinamas. Jei pakankamai greitai pasisavinamus išrūgų baltymus laikyti kaip geriausiai tinkantis raumenų auginimui, na ir žinoma neblogas kainos ir kokybės santykis. Tai kompleksinius baltymus ir kazeiną…

Svarbiausi aspektai. Mažinant kūno masę (lieknėjant) ir gerinant kūno proporcijas baltymų (proteino) vartojimas yra svarbus keliuose momentuose: 1.Lieknėjimo metu, visų pirmiausia, didelę svarbą įgauna mažai kaloringas maistas, o tai jau gali turėti įtakos ir baltymų trūkumui. Viso to būtų geriau išvengti, kadangi tai gali skatinti sutrikimų ir ligų atsiradimus. Pavyzdžiui, dėl imuninio organizmo susilpnėjimo sutrinka jungiamojo audinio baltyminių junginių sintezė, todėl oda praranda savo stangrumą, tampa sausa ir suglebusi, susidaro priešlaikinės raukšlės, silpsta plaukai ir jie blogai auga. Moterims gali sutrikti menstruacijų ciklas. Atsiranda psichologinės problemos - astenija. 2.Esant baltymų trūkumui organizmas yra priverstas persijungti į prisitaikymo būseną. Prasideda gyvybiškai svarbių polipeptidų (pvz., fermentų, receptorių, biologinių reguliatorių, hemoglobino ir kt.) sintezė skaidant mažiau organizmui svarbius junginius. Visų pirmiausia tai yra raumeninis audinys, t.y. raumeninė masė yra mažinama. 3.Riebalinio audinio β-oksidacija, t.y. riebalinio audinio mažinimas, vyksta dalyvaujant pakankamai dideliam kiekiui fermentų, kitaip sakant baltyminių junginių. Riebalų deginimas nėra įmanomas be baltymų dalyvavimo. 4.Baltymų pasisavinimui reikia 30 % energijos daugiau negu pasisavinant angliavandenius arba riebalus, todėl baltymų faktinis kaloringumas ne 4,1 kcal, o apie 3 kcal 1 gramui. Dėl to, kad kompensuoti išaugusią energijos išeigą, organizmas ima naudoti savo energetines atsargas - riebalus. Yra maždaug paskaičiuota, kad išeikvojimas išauga 30-40 %. Nenuostabu, kad esant tokioms sąlygoms riebalinis audinys aktyviai naudojamas siekiant kompensuoti organizmo reikmes. 5.Organizmas, esantis lieknėjimo (svorio mažinimo) sąlygose, stengiasi palaikyti homeostazę, t.y. gaudamas maistines medžiagas stengiasi jas kaupti energetinių…