Sportiniai maisto papildai ir mitai.

Žmonės, kurie nėra susidūrę su sportiniais maisto papildais, o pats sportas jiems siejasi tik su mokykloje buvusia fizinio lavinimo pamoka mano, kad proteinas (baltymai ar kitokie sportiniai papildai) sukelia šalutinį efektą ir labai neigiamai veikią sveikatą. Kai kurie juos lygina netgi su anaboliniais steroidais. Yra versijų, kad proteinas sukelia priklausomybę, turi įtakos potencijai, kenkia inkstams ir kepenims bei daro kitokią žalą organizmui. Šitie įsitikinimai neturi kokio nors pagrindo, nors gali būti ir keletą išimčių.

Sportiniai maisto baltymai ir realybė.

Proteinas (sportiniai baltymų papildai) gali būti vartojami bet kokiame amžiuje, be kokios nors žalos sveikatai, kadangi jie pagaminti iš natūralių maistinių žaliavų. Gamybos metu, po specialaus apdirbimo ir išvalymo yra gaunami baltymai su esminiais maisto komponentais, kuriuose nėra didžiosios dalies angliavandenių ir riebalų. Baltymai, esantys sportiniuose papilduose, yra natūralios kilmės ir visiškai fiziologiniai žmogaus kūno atžvilgiu.

 Išvalytų baltymų vartojimo būtinybę diktuoja pasikeitęs šiuolaikinis gyvenimo būdas. Hipodinamija, stresas, fizinė apkrova, kuri gaunama per trumpą laiko periodą, visą tai gali sumažinti riebalų ir angliavandenių poreikį, bet poreikis baltymuose išlieka, kadangi statybinių medžiagų kiekio reikia tiek pat. Technologinis progresas leido mums pakeisti mitybą, padaryti ją labiau adekvačią šių laikų gyvenimo būdui. Proteinai ir daug baltymų turintys mišiniai yra to pavyzdys, jų vartojimas padeda išlaikyti gerą fizinę formą, užsiimti mėgstama sporto šaka, padailinti kūno proporcijas ir išvaizdą.

Tvirtai galima pasakyti, kad žala nuo proteino vartojimo yra niekinė, palyginus su pokyčiais organizme, kurie atsiranda vartojant greitai paruošiamą maistą (taip vadinamą „fastfudą” – greitmaistį) – produktai iš sočiųjų riebalų ir konditerijos gaminių. Beje, baltymus (proteino miltelius) mes vartojame nuo pat gimimo, kurių yra vaikiškų mišinių sudėtyje. Tik ten, lyginant su sportiniu proteinu, angliavandenių ir riebalų kiekis didesnis.

Sportiniai maisto baltymai ir galimi sveikatos sutrikimų atsiradimai.

Kitą vertus reikia paminėti, kai kuriems žmonėms pasitaiko individualus baltymų netoleravimas, panašiai kaip būna ir su įprastais maisto produktais, bet žymiai rečiau. Tai pasireiškia alerginėmis reakcijomis ir virškinimo sutrikimais. Paskutinioji neganda atsiranda nesant pakankamam kiekiui baltymus skaidantiems fermentams arba esant žarnyno disbakteriozėms. Tuo pačiu metu pradeda aktyviai dalytis patogeninė žarnyno turinio flora, kadangi baltymai yra maistinė medžiaga ne tik žmonėms, bet ir mikrobams. Būsenos eiga vyksta kaip apsinuodijus maistu, o pasireiškia meteorizmu, diarėja, pilvo skausmais. Panašiose situacijose reikia vartoti papildomai fermentus, arba sumažinti pačio proteino vartojimą.

Visos dienos suvartojamų baltymų (tiek iš maisto produktų, tiek iš sportinių maisto papildų bendrai) kiekis turėtų būti pakankamai tolygiai išdėstytas visos dienos bėgyje ir stipriai neviršijantys rekomenduojamų normų. 1-3 g vienam kūno kilogramui yra pakankamai priimtina norma. Ilgalaikių ir objektyvių tyrimų, kuriame tiriamieji pastoviai būtų vartoje aukštas baltymų normas, nėra. O tyrimai, kuriuose buvo vartojamos normos stipriai virš 3 g vienam kūno kilogramui yra trumpalaikiai. Jų metu nebuvo pastebėta kokių nors rimtų sutrikimų (pvz., kraujo riebalų pakitimų, inkstų ir kepenų funkcijos pakitimų). Žemiau kiek trumpai panagrinėkime keletą pagrindinių sutrikimų, kurių progresavimui gali turėti baltymų vartojimas.

Baltymai ir kaulai.

Vienas iš galimų pašalinių poveikių nuo baltymų vartojimo yra minimas jo poveikis kaulų sveikai būklei. Nors rimtų tyrimų šia tema irgi trūksta, bet dažniausiai teigiama tik kaip galimas toks poslinkis. T.y. iš vienos pusės, didelis baltymų vartojimas gali skatinti padidintą kalcio šalinimą su šlapimu, iš kitos gi pusės, baltymų buvimas stimuliuoja kalcio absorbciją ir padidina jo biopasiekiamumą. Didesnis baltymų vartojimas gali trikdyti organizmo rūgščių-šarmų pusiausvyra ir tokiu būdu veikti kaulų sistemos būklę. Randamų tyrimų duomenys yra nepakankami tvirtai teigti, kad daug baltymų turinti mityba stipriai įtakoją kaulų audinį ir kalcio lygį. Iš kitos pusės, nėra galimybės nustatyti idealų (žiūrint iš kaulinio audinio sveikos būsenos) baltymų vartojimo kiekį.

Baltymai ir širdies bei kraujagyslių ligos.

ryšys tarp padidinto baltymų vartojimo ir tokių ligų kaip – širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, išeminė širdies liga, arterinė hipertenzija, koronarinės širdies ligos – yra pakankamai menkas, bet kaip tyrimai rodo, galimai gali turėti tam tikros įtakos jų atsiradimui. Tiksliau kalbant, ne kad turi įtakos atsiradimui, bet jau esamos ligos raidai. Bet čia vėl reikėtų atlikti platesnius tyrimus. Ar išties padidintas, turima omenyje aukštesnis baltymų vartojimas negu yra būtinas, turi įtakos minėtų ligų vystymuisi ir iš to sekančioms pasekmėms, kartais net mirties atvejais? Visai galimas dalykas, kad tokių ligotų būklių pasunkėjimas, dėl didelio baltymų vartojimo, turi įtakos jau sergantiems, fiziškai silpniems, nesportuojantiems žmonėms, o ne aktyvų gyvenimo būdą vedantiems sportininkams.

Baltymai ir vėžys.

Tiriant krūtinės vėžinių darinių atsiradimą ir įtakojantį tam baltymų vartojimo ryšį (galimai kancerogeninį poveikį), gauti duomenys yra silpni ir mažai įtikinami. Statistiškai reikšmingo ryšio su bendru baltymų vartojimu nenustatyta, ne tik kad jau minėto krutinės vėžio ligos atveju, bet šis ryšis buvo menkas ir tiriant kiaušidžių, prostatos, gerklės, virškinamojo žarnyno, kasos, inkstų vėžinių darinių atsiradime. Tiesa sakant, kartais yra padaroma prielaida, kad tokių ligų atsiradimui gali turėtu tam tikros įtakos gausus gyvulinės kilmės baltymų vartojimas, bet, kad tik baltymų vartojimo dėka šios ligos atsirado – tokių patvirtinančių tyrimų nėra.

Baltymai ir inkstų akmenligė.

Priežastys, skatinančios formuotis inkstų akmenis, iki šiol yra neaiškios ir lieka hipotetinės. Šlapimo takų akmenų formavimasis – polikristalinė visuma, sudaryta iš įvairaus kiekio skirtingų kristalų bei organinių medžiagų. Nė viena teorija, aiškinanti inkstų akmenligės formavimąsi, nėra tobula. Mityba yra vienas iš keleto rizikos veiksnių, kurie gali įtakoti inkstų akmenligės atsiradimą. Tiksliau kalbant, mityba arba mitybos racionas gali turėti įtaką akmenų formavimosi dažnumui. Svarbiausias yra padidėjęs sočiųjų ir nesočiųjų riebalų rūgščių bei nepakankamas augalinės kilmės baltymų, angliavandenių ir skaidulų vartojimas. Pastebėta, kad mažau kaloringas maistas mažina akmenligės plitimą.

Gyvulinės kilmės baltymų vartojimas yra laikomas svarbus akmenų formavimosi rizikos veiksnys. Didelis baltymų kiekis gali padidinti kalcio ir oksalatų ekskreciją bei sumažinti citratų ekskreciją ir pH. Bet, tuo pačiu teigiama, kad lyginamojo tyrimo metu buvo stebimas 121 pacientas. Gydymo metu viena grupė buvo maitinama mažomis, o kita grupė didelėmis baltymų dozėmis 3 metus. Nenustatyta jokių akmenų formavimosi skirtumų. Yra tik tokia prielaida, jog didelis baltymų vartojimas gali turėti įtakos inkstų akmenų formavimuisi. Buvo padaryta išvada – reikia vengti vartoti daug gyvulinių baltymų. Neturėtų kilti jokio šalutinio poveikio, jei bus mažinamas baltymų suvartojimas iki protingų ribų.

Baltymai ir meteorizmas.

Meteorizmas arba flatulencija yra pilvo pūtimas. Pilvo pūtimas yra pakankamai dažnai pastebimas vartojant proteiną arba gainerius, o tai savo ruožtu sukelia pakankamai rimtus socialinius nepatogumus ir diskomfortą. Pilvo pūtimo susidarymo mechanizmas dažniausiai yra vienas ir tas pats: padidintas baltymų vartojimas (maistas, proteinas, gaineris) virškinimo sistemoje sukelia puvimo procesų atsiradimą (baltymų pertekliaus skaidymas žarnyne esančiomis bakterijomis). Bakterinio poveikio baltymams pasekoje išsiskiria dvokiančios dujos.

Pagrindinės pilvo pūtimo priežastys yra didelis vartojamų baltymų kiekis – daugiau 30 g vienam kartui ir daugiau nei 250-300 g per parą.

Kita priežastis gali būti dėl kasos, kuri gamina virškinimo fermentus, nepakankamumo. Šių fermentų dėka baltymai yra suskaidomi iki aminorūgščių, kurios po to patenka į kraujotaką. Kuo greičiau vyksta fermentinis baltymų apdorojimas, tuo mažesnis jų kiekis yra perdirbamas bakterijomis, ir atitinkamai, mažesnis kiekis dujų susidaro žarnyne.

Taipogi viena iš galimų pilvo pūtimo priežasčių gali būti disbakteriozė. Šiuo atveju žarnyne apsigyvena itin aktyvios bakterijos, kurios greitai ardydamos baltymus išskiria dujas.

Norint išvengti pilvo pūtimo, kuris yra susijęs su aukščiau paminėtais sutrikimais, pirmiausiai reiktų sumažinti baltymų vartojimą, kuris suvartojamas vienos porcijos metu. Viena baltymų porcija turėtų siekti apie 15 – 20 g. Jei ir tai nepadeda, arba siekiant užbrėžtų tikslų baltymų porcijos dydžio nenorima mažint, tai gali padėti papildomas virškinimo fermentų vartojimas. Geriausiai tiktų fermentai su didesniu kiekiu proteazių, pvz., pankreatinas. Šie fermentai pagreitina virškinimą ir pašalina dujų problemą. Dažnai yra manoma, kad papildomas fermentų vartojimas yra kenksmingas sveikatai. Bet tai yra ne taip. Dar daugiau, fermentai yra dedami į kai kuriuos sportinius baltymų papildus ir jų mišinius, kurie padeda ne tik išvengti pilvo pūtimo, bet ir greičiau pasisavinti aminorūgštis bei greičiau atsistatyti ir skatinti raumenų augimą.

Baltymai ir diarėja.

Diarėja arba tiesiog viduriavimas pakankamai dažnai pasitaiko tarp virškinimo sutrikimų vartojant baltymus arba jų mišinius. To priežastis paprastai būna pieno angliavandenių laktozės netoleravimas. Jei žmogus negeria pieno, jis jam sukelia diskomfortą arba sutrikimus, tai greičiausiai baltymų vartojimas su jame esančios laktozės likučiais irgi sukels virškinimo sutrikimus ir diarėją. Tokiu atveju reiktų vartoti aukštesnės kokybės sportinius baltymų papildus (pvz., izoliatą arba hidrolizatą) arba papildus, kuriuose specialių technologijų pagalba laktozė buvo pašalinta, t.y. baltymus be laktozės. Kitas galimas būdas yra papildomai vartoti fermentų papildus, kuriuose yra laktozę skaidanti laktazė

Baltymai ir vidurių užkietėjimas.

Vidurių užkietėjimas (kartais vartojami sinonimai obstipacija arba konstipacija) – lėtas, sunkus arba sistemingai nepakankamas tuštinimasis (defekacija). Kadangi sportiniai maisto baltymai yra rafinuotas produktas, tai juos vartojant yra tikimybė atsirasti vidurių užkietėjimui. Vidurių užkietėjimo atsiradimo priežasčių yra daug ir įvairių, bet galiausiai visos priežastys sueina į virškinamojo žarnyno turinio slinkimo žarnynu problemą. Susiformuojant išmatoms normalaus tuštinimosi periodas gali svyruoti nuo 3 kartų per parą iki 1 karto per 3 paras. Chroninio sunkaus vidurių užkietėjimo dažnumas, neįskaitant užkietėjimų susijusių su ligomis arba netinkamu jų gydimu (jatrogenija), nežinomas, bet jie dažniau pasitaiko moterims negu vyrams. Kartais, vidurių užkietėjimą laiko tuštinimosi (defekacijos) dažnumo pakitimu, o kartais – apsunkinta defekacija. Vidurių užkietėjimas gydomas koreguojant mitybą; nutraukiant vartoti vaistus, kurie skatina vidurių užkietėjimą; esamų ligų gydymų; laisvinamųjų vaistų vartojimu.

Norint išvengti vidurių užkietėjimo, bet nenorint vartoti laisvinamųjų vaistų, reiktų gerti daugiau skysčių, ypač gryno vandens. Nereikia pamiršti ir mineralinio vandens, iš kurio organizmas gauna įvairių mineralinių druskų. Gausiai geriant paprastą stalo vandenį yra išplaunamas arba tiksliau sakant per daug atskiedžiamas organizmo druskų (elektrolitų) santykis ir sutrinka jų pusiausvyra. Gaminant baltymų gėrimą pravartu įpilti daugiau vandens.

Taipogi reiktų sureguliuoti mitybą, įtraukti daugiau produktų turinčių skaidulų (vaisiai, daržovės, neapdoroti grūdai, pupelės, įvairūs žalumynai).

Reiktų stengtis išsituštinti maždaug tuo pačiu paros laikotarpiu. Vaikščiojimas, netgi po valgio, padeda sustiprinti žarnyno motoriką. Visai neprastas pasirinkimas būtų kreiptis į dietologą pagalbos. Jei tokie paprasti būdai nepadeda, pradžioje būtų galima pabandyti vartoti laisvinamuosius augalinės kilmės. Vertėtų prisiminti, kad vartoti pastoviai laisvinamuosius nederėtų, kadangi jų nebevartojant vidurių užkietėjimas gali tik paaštrėti. Skubiam ūminiam vidurių užkietėjimui palengvinti naudojamos klizmos. Išsituštinti tupint yra lengviau nei sėdint ant klozeto.