Pieno išrūgų baltymai sportiniams maisto papildams yra gaminami trijų rūšių: išrūgų baltymų koncentratas (IBK; angl. - whey protein concentrate; WPC); išrūgų baltymų izoliatas (IBI; angl. - whey protein isolate; WPI); išrūgų baltymų hidrolizatas (IBH; angl. - whey protein hydrolisateų WPH). Išrūgų baltymų koncentratas (IBK) - pirmoji iš gaunamų pieno išrūgų baltymų formų. Išrūgų baltymų koncentratas yra labiausiai paplitusi iš išrūgų baltymų ir yra laikoma pačiu populiariausiu sportiniu maisto papildu. Sportininkai jį naudoja raumeninės masės auginimui, mažinant kūno svorį ir norint palaikyti gerą fizinį stovį. Išrūgų baltymų koncentratas gaunamas iš pieno išrūgų, kurios lieka gaminant sūrius, varškę arba kazeiną. Išrūgos po spaudimu leidžiamos pro nerealiai mažas angas turinčias membranas. Jos laisvai praleidžia riebalus ir pieno angliavandenį laktozę, bet sulaiko didesnes baltymų frakcijas. Problema tame, kad pagaminti visiškai vienodo dydžio membranos angas yra techniškai neįmanoma, todėl šis filtravimo būdas nepasižymi aukštu išgryninimu. Ant membranos nusėsta pakankamai mišri masė, kurioje baltymų yra 35 - 85 %. Tokiu būdu, teigti, kad išrūgų koncentratas yra gryniausias baltymas negalima. Jame gali būti pakankamai daug riebalų ir laktozės, dėl paskutiniosios yra galimas dujų susidarymas žarnyne. Išrūgų koncentratas yra pigiausia išrūgų proteino forma prekyboje. Turint pakankamai lėšų yra rekomenduojama rinkis išrūgų izoliatą arba hidrolizatą. Kitą vertus, šių dienų koncentrato gamybos technologijos jau yra pakankamai pažengusios. Savo vardo reputaciją saugantis gamintojas, sportinių papildų gamybai dažniausiai renkasi išrūgų koncentratą, kuriame yra 80 % išrūgų baltymų ir likęs 20 %…

Augaliniai baltymai (proteinas) yra pakankamai nebloga alternatyva gyvulinės kilmės baltymams. Jų vartojimo pagreitis vis labiau įsibėgėja tarp sveikos gyvensenos puoselėtojų. O kaip yra tarp sportininkų? Augalinės kilmės baltymai, nepaisant visų turimų reikalingų aminorūgščių sudėties, vis dėlto pasisavinami blogiau už gyvulinės kilmės baltymus. To priežastimi yra kelios augalinių baltymų savybės: stora augalinių baltymų ląstelių sienelė, kurią sunkiai įveikia virškinimo sultys; kai kuriuose augaluose, pavyzdžiui, ankštiniuose augaluose, yra virškinimo fermentų inhibitorių; sunku suskaidyti augalinius baltymus iki aminorūgščių. Čia kalbama apie augalinius maisto baltymus, o kokia padėtis su sportiniais maisto papildais pagamintų iš augalinių baltymų?Baltymai augaluose yra nepilnaverčiai, t.y. dažniausiai juose nėra viso komplekso pakeičiamųjų, o tuo labiau ir nepakeičiamųjų aminorūgščių. Ši problema sprendžiama maišant įvairų augalinį maistą, kuriame gausu baltymų. Pavyzdžiui, sojos produktus gerai papildo pupos ar žirniai, ryžiai, grūdiniai ir panašiai. Panašiai yra ir maisto papildų gamyboje. Augalinį proteiną gamina iš ryžių, žirnių, avinžirnių, moliūgų, kanapių ir kitų, o labiausiai sutinkamas yra iš sojos. Taipogi dažnai pasitaiko augalinio proteino mišiniai. Vienas iš tokių kompleksinių proteinų yra iš sojos ir žirnių baltymų, kuriame yra gausu nepakeičiamųjų aminorūgščių, o jo vertė yra artima išrūgų ar kiaušinio proteinų sudėčiai.Nors sportinių maisto papildų gamyboje yra naudojami aukštos kokybės augalinio izoliato baltymai, vis dėl to tai, kad jų vertė yra tik artima gyvulinės kilmės baltymams ir lemia mažesnį šių proteinų populiarumą. Dažniausiai produkto populiarinimui yra pasitelkiami šūkiai, kuriuose teigiama, kad produktas sukurtas būtent vegetarams arba…

Kanapių baltymai gaminami iš kanapių sėklų, jose gausu gerai virškinamų ir pasisavinamų baltymų. Be baltymų, kanapių produktuose yra nemažai kanapių aliejaus ir nepakeičiamųjų riebalinių rūgščių. Polinesočiosios riebalinės rūgštys padeda žmogaus organizme mažinti kraujo cholesterolio lygį, riziką susirgti ateroskleroze, mažina kraujagyslių užsikimšimo galimybę ir susirgti širdies ligomis. Kanapių baltymuose taipogi gausu skaidulinių medžiagų, kurios pravers geresniam virškinamojo žarnyno darbui ir nereikalingų medžiagų šalinimui iš organizmo. Kanapių sėklose gausu cinko, geležies, kalcio, fosforo, kalio, sieros, mangano. Kanapės yra ir pakankamai retų, bet svarbių elementų šaltinis: mioinozitolis ir fitinas. Mioinozitolis dar yra vadinamas vitaminas B8, jis reikalingas angliavandenių apykaitoje, dalyvauja purinų metabolizme ir svarbiu elementų biosintezėje, padeda reguliuoti cholesterolio lygį kraujyje. Fitinas yra į vitaminus panaši medžiaga, kurios viena iš svarbesnių savybių yra užkirtimas kepenų suriebėjimui, tuo metu kai mityboje trūksta baltyminio maisto. Be to, kanapių sėklose yra pektino, kuris padeda apsaugoti žarnyno gleivinę, naikina puvimo bakterijas ir padeda atstatyti natūralią mikroflorą. Nors kanapių baltymai ir turi daug aminorūgščių bei naudingų medžiagų, vitaminų ir mineralų, jie nėra itin plačiai naudojami sporte. Dažniausiai kanapių baltymai naudojami kaip priedas prie kažko, pvz., pagardinti įvairius maisto patiekalus, pasigaminti sveikuolišką kokteilį ar kaip antrasis baltymas maišant įvairius baltymų šaltinius. Kanapių 100 gramų baltymų paprastai būna apie 10 g riebalų, iš kurių didesnioji dalis yra polinesočiosios riebalinės rūgštys, apie 10 - 30 g angliavandenių, apie 10 - 20 g skaidulinių medžiagų ir be visokių kitokių medžiagų apie…

Žirnių baltymai - tai koncentruotas baltymų mišinys, kuris gaunamas iš sėjamųjų žirnių (lot. Pisum sativum). Išlupenti žirniai yra smulkinami, gauti miltai yra mirkomi vandenyje, o vėliau įvairiomis technologijomis skaidomi į sudedamąsias dalis (skaidulos, krakmolas, baltymai). Baltymai yra išvalomi nuo juose esančių medžiagų, kurios gali sukelti maisto virškinimo sutrikimus ir yra džiovinami. Gaminant žirnių baltymus nėra naudojami organiniai tirpikliai. Žirniuose yra tik apie 1,6 % riebalų, tuo tarpu sojos baltymuose yra 17,3 %. Dėl to žirniai yra daug daugiau ekologiškai švaresnis baltymų šaltinis, negu sojos baltymai, kurių gamybos procese tirpikliais yra šalinami sojos riebalai. Beje, žirnių baltymų gamyboje yra naudojamos tradicinės žirnių rūšys išaugintos Europoje, o tuo tarpu dauguma pasaulyje išaugintos soja yra genetiškai modifikuota. Žirnių baltymai, kurie naudojami sportinių maisto papildų gamyboje yra pakankamai aukštos rūšies izoliato baltymai, baltymų juose yra 80 -90 %, pasisavinimo lygis aukštas - 98 %. Žirnių baltymų koncentratas turi mažesnę baltymų dalį, nėra pakankamai gerai išvalyti ir naudojami kaip žaliava kitose maisto gaminimo šakose. Gausus baltymų kiekis žirnių maisto papilduose yra aukštesnis negu kituose augaliniuose baltymuose. Žirnių baltymai turi didelį kiekį pakeičiamųjų ir nepakeičiamųjų aminorūgščių. Aminorūgšties arginino jame yra 8,7 % viename grame baltymų, o tai jau daug daugiau nei kituose baltymuose - sojos 7,6 %, kiaušinio 5,1 %, kazeino 3,8 %, išrūgų 2,3 %. Argininas turi svarbų vaidmenį raumenyse, jo pagalbos dėka yra skatinamas augimo hormono išskyrimas, dalyvauja kreatino sintezėje, reikalingas azoto oksido…

Sojos baltymų sudėtis. Sojos baltymuose yra visos reikalingos aminorūgštys, tame tarpe ir nepakeičiamosios. Šį proteiną gali vartoti žmonės, kurie netoleruoja pieno produktų. Įtraukus šį produktą į žmonių su antsvoriu mityba yra tikėtinas cholesterolio lygio kraujyje mažėjimas. Sojoje yra daug reikalingų vitaminų ir mineralų: vitamino E, vitaminų B kompleksas, kalis, cinkas, geležis, fosforas. Sojos baltymai gali pasitarnauti senyvo amžiaus žmonėms kovojant su osteoporoze. Galima rasti duomenų, kad sojos baltymai sumažina moterims riziką susirgti krūties vėžiu, o vyrams padeda spręsti problemas su padidėjusia prostata. Maisto papildų gamyboje yra naudojami sojos miltai (sudėtyje yra 40 -50 % baltymų), sojos koncentratas (65 -75 % baltymų), sojos izoliatas (virš 85 % baltymų). Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai pakankamai idealus produktas, bet kaip patirtis rodo - sojos baltymai (proteinas) nėra itin populiarus papildas. Sojos baltymuose yra virškinimo fermento tripsino inhibitorius, jo kiekis priklauso nuo sojos pupelių perdirbimo technologijos. Inhibitoriaus pašalinimui yra papildomai atliekamas baltymų apdorojimas fermentine hidrolize. Sojos baltymai ir fitoestrogenai. Sojos baltymuose yra nemažas kiekis fitoestrogenų, todėl dažniausiai jų nerekomenduojama dideliomis dozėmis vartoti vyrams. Fitoestrogenai yra priskiriami ne steroidiniams augaliniams junginiams, kurie dėl savo struktūros turi panašumų su estrogenu, t. y. moteriškais lytiniais hormonais. Fitoesteogenai vyrams gali sukelti estrogeninį ir (arba) antiestrogeninį efektą. Kitaip sakant, fitoestrogenai vyro organizme gali veikti kaip moteriški lytiniai hormonai. O tai jau pastūmėja testosterono ir estrogeno santykį labiau į estrogenų pusę. Tai gali skatinti riebalų organizme kaupimąsi pagal…

Glutaminas - pakeičiamoji organizmo aminorūgštis, daugiausiai susidaro raumenų ląstelėse iš kitų aminorūgščių, pvz., glutamo rūgšties. Kitu atveju, nors glutaminas dažnai vadinamas viena iš pakeičiamųjų aminorūgščių, bet dėl savo svarbos ji kai kuriais momentais gali tapti nepakeičiama arba sąlyginai nepakeičiama, kadangi jos svarba ir būtinumas padidėja tam tikrais momentais. Taigi, glutaminas įeina į baltymo sudėtį ir yra būtina raumens efektyviam augimui ir imuninės sistemos palaikymui. Glutaminas yra pakankamai gamtoje paplitusi aminorūgštis, jis pakankamai dideliais kiekiais cirkuliuoja kraujyje ir kaupiasi raumenyse. Glutaminas organizme yra labiausiai paplitusi aminorūgštis, pvz., raumenys 50-60 % sudarytos iš šios aminorūgšties. Dėl tos priežasties jis labai plačiai naudojamas kaip maisto papildas. Kalbėti tik apie glutaminą, nepaminėjus glutamo rūgšties (glutamato), būtų neteisinga, kadangi šios aminorūgštys yra glaudžiai susijusios. Bet, kadangi maisto papildų rinkoje dažniausiai sutinkama tik glutamino aminorūgšties forma, tai iš sporto maisto papildų vartojimo pusės kalbėsime bendrai tik kaip apie glutamino aminorūgštį. Nors kai kurios savybės gali būti priskiriamos ir glutamo rūgščiai. Todėl, kam įdomu sužinoti plačiau apie šių aminorūgščių savybes, panašumus ir skirtumus, rekomenduojame susipažinti su informacija pagal pateiktą nuorodą - Baltymai. Glutamino efektyvumas ir poveikis sporte. Glutaminas yra reikalingas ir turi poveikį organizme baltymų sintezei, ląstelių augimui ir yra reikalingas imuninei sistemai. Intensyvių treniruočių arba streso periodu glutamino kiekis kraujyje krenta, dėl to imunitetas silpnėja ir išauga infekcijų rizika. Taipogi glutamino kiekis krenta ir raumenyse, kas skatina raumeninio audinio nykimą, nepaisant to, kad ir toliau…

Karnitinas – (R)-3-hidroksi-4-trimetilamoniobutanoatas, kitas naudojamas pavadinimas – vitaminas BT, cheminė formulė – (CH3)3N+CH2CH(OH)CH2COO– .  Karnitinas yra natūraliai gamtoje aptinkama medžiaga, organizme sintetinama kepenyse ir inkstuose iš lizino ir metionino bei gaunama kartu su maistu. Gamtoje yra žinoma daug įvairios cheminės sudėties junginių, sintetinamų organizme, kuriems būdingos tam tikros vitaminų savybės. Tokios medžiagos paprastai vadinamos į vitaminus panašios (vandenyje arba riebaluose tirpios) medžiagos. Karnitinas taipogi gana dažnai yra priskiriamas tokioms į vitaminus panašioms medžiagoms ir būna žymimas BT arba Bf. Yra aptinkamos dvi stereoizomerinės karnitino formos, tai L-karnitinas ir D-karnitinas. Biologiniu aktyvumu pasižymi tik L-forma. D-karnitinas yra konkurencinis antagonistas L-karnitinui, todėl organizmui laikomas kenksmingu. Tik L-karnitinas yra sintetinamas audiniuose ir pasižymi biologiniu aktyvumu. Pagrindinė karnitino funkcija organizme. Viena iš labiausiai mums žinomų ir svarbiausių L-karnitino funkcijų yra ta, kad jis padeda padidinti ląstelių membranų pralaidumą ir transportuoti riebalines rūgštis į mitochondrijas. Ten, iš jų gaunama energija, taipogi padeda palaikyti kofermento A (CoA) aktyvumą. Tiksliau kalbant, ne tik, kad padeda, bet ir yra tas pagrindinis, vienintelis, tarpmembraniniame tarpe esantis specialus aktyvintų riebalų rūgščių nešiklis. Visas šis procesas biocheminėje plotmėje yra pakankamai sudėtingas ir svarbus žmogaus organizmui. Lygiai taip pat kaip ir pačių riebalinių rūgščių oksidacija mitochondrijose arba paprasčiau kalbant organizmo ląstelėse. Labai plačiai nesiplečiant pasistengsime kiek nusakyti jo eigą. Labai dažnai visi žino, kad karnitinas sportinių maisto papildų rinkoje yra priskiriamas riebalus "deginantiems" papildams, bet greičiausiai mažai kas pasakys, kokiu būdu jis…

Kreatinas – organinė N-amidino-N-metilaminoetano rūgštis, cheminė formulė – HN=C(NH2)N(CH3)CH2COOH.  Organizme visiems vykstantiems procesams yra reikalinga energija, o ta energija turi būti iš kažko gaunama. Biologinėse sistemose cheminė energija, išsiskyrusi oksiduojant maisto medžiagas, saugoma ją perduodant didžiaenergiams arba dar vadinamiems makroenerginiams junginiams. Didžiaenergiai junginiai yra junginiai, turintys didžiaenergius ryšius, tokių ryšių hidrolizės energija yra didesnė kaip -25kJ/mol. Vienas iš tokių labiausiai paplitusių junginių yra ATP. Jis organizme plačiai naudojamas - cheminėms sintezėms, medžiagoms pernešti pro biologines membranas, nerviniam impulsui perduoti, raumenims susitraukti ir kt. Tokiems energiniams junginiams priklauso ir kreatinas, o tiksliau sakant kreatino fosfatas. Kreatinas organizme sintetinamas iš aminorūgščių arginino, glicino ir metionino. Nors dalis jo gaunama kartu su maistu (jo yra pvz., mėsoje, kepenyse ir kt.). Pirmieji kreatino biosintezės etapai prasideda inkstuose, o baigiamieji - kepenyse, iš kurių jis kraujo sudėtyje pernešamas į raumenis ir smegenis. Raumenyse, katalizuojant fermentui kreatino kinazei, kreatinas fosforilinamas ir susidaro būtent tas makroenerginis junginys, kuris naudojamas raumenims susitraukti - kreatino fosfatas (kreatinfosfatas, fosfokreatinas; 5g/kg). Kreatino fosfatas yra fosforilgrupės šaltinis, reikalingas greitai ATP sintezei. Pernešti fosforilgrupę nuo kreatino fosfato ant ADP ir taip atstatant ATP yra greitesnis procesas, nei sintetinti ATP katabolinių procesų metu. Kreatino fosfato koncentracija griaučių raumenyse yra apie 30 mM, o tai apie 10 kartų didesnė negu ATP. Kituose organuose (pvz., lygiuosiuose raumenyse, smegenyse, inkstuose) jo koncentracija siekia 5-10 mM. Taigi, regeneruota ATP molekulė vėl gali būti naudojama raumenų susitraukimo procesuose.…

Medžiagų, reikalingų žmogaus organizmui, įvairovė. Žmogaus organizmas yra pati didžiausia pasaulyje cheminė laboratorija. Netgi šiuolaikinis mokslas ir medicina negali paaiškinti visų jame vykstančių procesų. Tiksliau kalbant ne tik kad paaiškinti, bet ir suprasti, kodėl vienokie ir kitokie procesai vyksta būtent taip ar anaip. Mokslininkų žinios, šiai dienai, žinoma yra daug labiau pasistūmėjusios, netgi lyginant su visai nesenu, prieš kokia 50 metų, laikotarpiu. Šiai be galo didžiuliai ir iki pat mirties (beje, kai kurį laiką ir po jos) nei sekundei nesustojančiai laboratorijai reikia didžiulio kiekio ir įvairių cheminių medžiagų. Iš vienokių šių medžiagų organizmas yra pats sudarytas, kitos reikalingos tarpusavio reakcijoms, dar kitos aktyvinti vienokias medžiagas, kurios aktyvina dar kitas ir t.t. Žmogus su maistu kasdien gali gauti apie 100 000 tam tikrų cheminių medžiagų, tačiau tik apie 300 iš jų priskiriamos prie maisto medžiagų, o tik 45 laikomos nepakeičiamos. Visos maisto medžiagos, kurios patenka į organizmą su maistu, turi tam tikrą biologinį aktyvumą. Vienokių organizmui reikia daugiau. Kitos į organizmą patenka mažais kiekiais, bet jos taipogi sukelia tam tikrą fiziologinį efektą. O dar kitos veiklios pasidaro tik virškinamajame kanale atsiskyrusios nuo maisto medžiagų ir pan. Be to, maiste yra medžiagų, iš kurių organizmas pats pasigamina biologiškai aktyvių junginių, kurie yra reikalingi gyvybiniams procesams ir cheminėms reakcijoms. Šioje vietoje reiktų trumpai paminėti ir tai, kad su maistu žmogus gali gauti ir tam tikrų šalutinių veikliųjų medžiagų, kurių nėra organizmo vidaus…