Baltymų kokybė.

Šiais laikais įsigyti aukštos kokybės baltymų (proteino) nėra didelė problema. Tiek interneto parduotuvėse, tiek specializuotose sportinių maisto papildų ar net vaistinėse jų galima gauti be jokių rūpesčių. Kuo baltymų kokybė aukštesnė, tuo kaina didesnė. Bet ne visada brangus ir išreklamuotas produktas yra kokybiškas, o pigus ir nelabai patraukliai supakuotas yra ne kokybiškas. Kartais vartojant vienokį ar kitokį baltymų produktą kyla įtarimas, kad kažkas su juo ne taip, tai blogai maišosi, tai kvapas ar skonis nekoks, tai pardavėjas buvo įtartinas.

Seniau, kai proteinas nebuvo pardavinėjamas taip plačiai kaip dabar, tai dažnai koks nors neva iš matymo pažįstamas pasiūlydavo pigaus ir nu labai geros kokybės proteino. Tuomet, sportininkai sugundyti mažos kainos, nusipirkdavo dažnai nežinia ką, bet tik ne baltymus. Norint šito išvengti tekdavo ieškoti kokių nors kokybės ir sudėties įrodymų. Vienas iš tokių ir pačių paprasčiausių patikrinimo metodų buvo užpilti proteiną verdančiu vandeniu. Ko pasekoje, jei ten išties yra baltymai, tai prasideda baltymų denatūracijos procesai ir milteliai sušoka į netirpstančios masės gumulėlius ir šiek tiek susidaro nuosėdomis. Kartais dar būdavo įlašinama šiek tiek acto lašų – skiedinio pH sumažinimui ir neutralizuoti neigiamą krūvį. Toks tikrinimo metodas nėra 100 %. Šiai dienai yra aukštos išvalymo kokybės baltymų, kurie verdančiame vandenyje visiškai nesudaro netirpstančių gumulėlių, o ištirpsta kaip ir šaltame vandenyje.

100 % pasiteisinanti patikra yra tik viena – atiduoti proteiną į nepriklausomą laboratoriją ir paprašyti ištirti visą produkto sudėtį. Žinoma tai brangu ir kiekvieną kartą perkant proteiną tai daryti yra mažų mažiausiai beprotiškas užsiėmimas, bet tai vienintelė galimybė sužinoti visą esamą padėtį. Todėl, kad to daryti nereiktų, nepirkite proteino iš nepatikimų pardavėjų. Kiekvienas pardavėjas turi turėti sertifikatus arba leidimus pardavinėti atitinkamą produkciją, įrodančią produkto kokybę, atitikimą pagal reikalaujamus šalies standartus ir normas.

 Žinoma tokių leidimų nebus atskirai kiekvienai proteino pakuotei. Todėl reikia tikrinti ir patį produkto įpakavimą. Produkto pakuotės etiketėje turi būti visą reikiamą informacija apie produktą. Kai kurie gamintojai netgi uždeda tam tikrus kodus arba skaičių kombinacijas. Pagal jas gamintojo internetinėje svetainėje galima rast visą reikiamą informaciją apie produktą (nuo pagaminimo datos iki visos sudėties detalizavimo). Jei tokių kodų nėra, tai produkto aprašymas turėtų būti platesnis. Aprašoma pradedant iš kur paimta žaliava, kokia didžiausia produkto sudedamoji dalis, vertė ir pan. Idealu jei yra pažymėta ne tik koks pagrindinis produkto baltymas (pvz., išrūgų baltymų koncentratas, izoliatas, hidrolizatas ar tiesiog pieno milteliai), bet ir aminorūgščių sudėtinė kiekio dalis. Pageidautina, kad produkto nepakeičiamųjų aminorūgščių kiekis būtų pakankamai aukštas, tokiu būdu tai rodys aukštą baltymų vertę, artimą idealiam baltymui.

Kitas ne ką mažiau svarbus dalykas yra produkto galiojimo terminas. Tas terminas, kuris yra nurodytas ant produkto pakuotės, rodo iki kada produktas yra geriausias užpakuotame pavidale. T.y. jei produktas bus visą tą laiką neatidarytas. Nuo pirmojo atidarymo momento, produktą reiktų suvartoti per keletą mėnesių (nuo 1 iki 4-5 mėnesių), nepaisant to, jog galiojimo data baigiasi tik už metų ar pusantrų.