Nitratai - azoto rūgšties druskos ir esteriai, molekulinėje formulėje turi neigiamai įkrautą anijoną (NO3-). Pvz.: natrio nitratas NaNO3, kalio nitratas KNO3. Gamtiniai amonio, kalcio, natrio nitratai, arba salietra - plačiai naudojama trąša. Dirvožemyje nitratai susidaro azoto junginius veikiant bakterijoms. Dirbtiniai nitratai - tai organiniai junginiai esteriai, gaunami azoto rūgštį veikiant alkoholiu. Nitratų perteklius pavojingas sveikatai. (Term. žr. plč. Nitratai.)
Nitritai - azotinės rūgšties druskos (HNO2), nitritų jonų cheminė formulė NO2- , pvz., kalio nitritas KNO2, natrio nitritas NaNO2, kalcio nitritas Ca(NO2)2 ir kt. (Term. žr. plč. Nitritai.)
Nitrozoaminai (nitrozaminai) - N-nitrozoaminas R2NNO; cheminiai organiniai junginiai; labai toksiški junginiai, kancerogenai. Nitratams reaguojant su antriniais alifatiniais aminais, kurių daug organizmo baltymuose, susidaro įvairūs N-nitrozoaminai, jiems gausiai patenkant į organizmą yra pažeidžiamos kepenys, gali atsirasti kraujo išsiliejimai, traukuliai ar net nutikti koma. Bet dažniausiai minimas nitrozaminų neigiamas kancerogeninis poveikis yra mutageninės savybės, kurios gali sukelti įvairių organų navikų atsiradimą. (Term. žr. plč. Nitrozoaminai.)
Nozologija (gr. nosos - liga + logos - mokslas, priežastis) - medicinos šaka, mokslas, tirianti ligų formų klasifikavimą. Nagrinėja ligų atsiradimo priežastis, vystymosi mechanizmus, ligų klinikines ypatybes. (Plč.žr.↑Nozologija. ).
Nuodai – tai augalinės, gyvūninės ir mineralinės kilmės medžiagos arba cheminės sintezės produktai (pramoniniai nuodai, pesticidai), galinčios sukelti ūmų arba lėtinį gyvo organizmo ap(si)nuodijimą, gali sukelti mirtį. (Term. žr. plč. Nuodai.)
Obstipacija (lot. obstipatio - užsikimšimas) - ↑Vidurių užkietėjimas.
Oftalmologija (gr. opthalmos - akis + logos - mokslas) - med. šaka, tirianti regą, akių ligas, jų gydymą ir profilaktiką. (Term. žr. plč. Oftalmologija.)
Oksalatai - oksalo rūgšties druskos (paplitusios tokiuose augaluose, kaip rabarbarai, rūgštynės, arbatos lapai, mažesniuose kiekiuose aptinkama tokiuose augaluose kaip juodieji pipirai, petražolės, aguonos, špinatai, burnotis, karambola, paprastieji burokėliai, kakava, šokoladas, dauguma riešutų ir uogų, pupelės ir kt.), susidaro augaluose lapų augimo metu. Oksalatai turi savybę organizme sudaryti netirpius junginius, kadangi jungiasi su tokiais katijonais kaip Ca2+, F2+ ir Mg2+. Ilgainiui susikaupia atitinkamų oksalatų kristalai, kurie dirgina žarnyną ir inkstus. Kadangi oksalatai suriša organizmui svarbius elementus (pvz., kalcį), tai ilgalaikė mityba maistu, kurioje yra daug oksalatų, gali sukelti negalavimus ir problemų su sveikata. Manoma, kad oksalatai nuolat patenkantys su maistu į organizmą, gali skatinti inkstų ir tulžies pūslės akmenų susidarymą. Sveikas žmogus gali saugiai naudoti maistui nedidelį kiekį turinčių oksalatų produktus, bet žmonėms turintiems problemų su inkstų ligomis, podagra, reumatoidiniu artritu, rekomenduojama vengti maisto su didesniu oksalatų kiekiu.
Oksalo rūgštis - etano dirūgštis, rūgštynių rūgštis, (HOOC)2. (Term. žr. plč. Oksalo rūgštis.)