Nefropatija - (gr.nefro- - inkstas + gr. pathos - liga, kančia) dažniausiai terminas naudojamas kaip bendrinis, nusakant įvairios kilmės kai kurias inkstų ligas ar pažeidimus. Tai yra inkstų funkcinių ir morfologinių pakitimų sindromas. (Term. žr. plč. Nefropatija.)

Nefrosklerozė (nephrosclerosis; gr. nephros - inkstas + sklerozė) - inkstų sklerozė, inkstų sukietėjimas ir susiraukšlėjimas dėl jungiamojo audinio išvešėjimo. Inkstų parenchimos pakeitimas jungiamuoju audiniu, sukeliantis jų raukšlėjimąsi ir funkcijos sutrikimą. Pasireiškia piktybine arterine hipertenzija, sunkiais akių dugno pažeidimais, galvos smegenų sindromu (stipriu galvos skausmu, galvos svaigimu ir kt.), stipriu silpnumu, greitu kūno svorio mažėjimu ir kt. (Term. žr. plč. Nefrosklerozė.)

Nefrozė - terminas dar iki šiol, kai kada, naudojamas kaip bendrinis inkstų pažeidimų pavadinimas (nefropatija) su patologiniais pakitimais, pirmiausia kaip inkstų kanalėlių degeneracinė liga (nuo silpnos distrofijos iki nekrozės). Senesniuose medicininiuose šaltiniuose nefrozė buvo minima platesne prasme (inkstų ligų grupė, apjungianti uždegiminius, distrofinius, tame tarpe ir toksiškus, kaip buvo manyta pirmiausiai inkstų kanalėlių pažeidimus, o klinikiniai pasireiškimai atitikdavo visus šiuo metu esamus nefrozinio sindromo simptomus), šiuolaikiniuose - ji dar kai kada minima tik kaip inkstų liga be uždegiminių ir navikinių procesų, o kitas terminas "nefritas",  apima tam tikrus uždegiminius inkstų susirgimus. Taigi, šis terminas naudojamas labiau kaip inkstų kanalėlių degeneracinei ligai apibūdinti, bet patologijoje dažniau yra naudojamas naujesnis terminas, labiau laisvesnio traktavimo - "nefrozinis sindromas". Jei nagrinėti nefrozę kaipo tokią, tai ji gali atsirasti kaip pagrindinis sutrikimas arba kaip antrinis, t.y. kito sutrikimo komplikacija. Taip pat gali pasitaikyti kartu su nefrito komplikacijomis, nors ir yra skirtingos patologinės kilmės. Morfologai terminą "nefrozė", kartu su terminu "nefropatija", vartoja kai kuriems sutrikimams apibūdinti (pvz., inkstų kanalėlių pažeidimams apibūdinti esant apsinuodijimui gyvsidabriu ir pan.).

Nefrozinis sindromas (lot. syndromum nephroticum) - inkstų pažeidimo simptomų kompleksas, kurio požymiai: su šlapimu išsiskiria daug (>3,5 g per parą) baltymų (proteinurija), sutrinka baltymų ir riebalų, vandens ir druskų apykaita, pabrinksta veidas, kojos, kartais - visas kūnas. (Term. žr. plč. Nefrozinis sindromas.)

Nekrozė (gr. nekros - miręs) - vietinė žūtis, gyvo organizmo ląstelių, audinių, organo arba jos dalies žuvimas (ląstelės žūtis be apoptozės ar autofagijos požymių). Nekrozė dar vadinama apmirimu, tai patologinis procesas, kuris pasireiškia vietine audinio žūtimi gyvame organizme nuo egzogeninio arba endogeninio pažeidimo. (Term. žr. plč. Nekrozė.)

Neo- - dėmuo, pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti arba reiškianti: 1) sąsają su nauju, naujo atsiradimu, kūrimu, formavimusi. 2) chem. - nurodo, kad molekulėje yra ketvirtinis anglies atomas.

Neoplazija - terminas dažniausiai naudojamas medicinoje arba moksle (sinonimas - navikas), reiškiantis bet kokį nenormalų naujo audinio susidarymą, augimą, plitimą. Skirstoma į gerybinį (auglys), piktybinį (vėžys) arba tuo metu nepiktybinis (įkivėžinis), bet galintis pereiti į piktybinį. (Term. žr. plč. ↑ Navikas.; ↑ Vėžys.)

Neoplazma (neo- + gr. plasma — lipdinys, darinys) - navikas, auglys. Terminas dažniausiai naudojamas medicinoje arba moksle, reiškiantis bet kokį nenormalų naujo audinio susidarymą, augimą, plitimą. Skirstoma į gerybinį (auglys), piktybinį (vėžys) arba tuo metu nepiktybinis (įkivėžinis), bet galintis pereiti į piktybinį. (Term. žr. plč. ↑ Navikas.; ↑ Vėžys.)

Nėščiųjų toksikozė (lot. toxicosis graviditatis) - liga, kuri prasideda tik per nėštumą, sutrikdo jo eigą ir dažniausiai pranyksta nėštumui pasibaigus. Daugiausia serga pirmąkart gimdančios moterys. Skiriamos pirmosios nėštumo pusės (atsiranda 1-4 nėštumo mėnesį) ir antrosios nėštumo pusės (prasideda paskutiniaisiais nėštumo mėnesiais) toksikozės. (Term. žr. plč. Nėščiųjų toksikozė.)

Neur(o)- - pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su nervais ar nervų sistema.