Neurochirurgija (gr. neuron - nervas + cheir - ranka + ergon - veiksmas, darbas) - med. šaka, gydanti nervų ligas chirurgijos metodais. Ligoniai tiriami neurologiniais metodais, elektroniniais (smegenų biosrovių) būdais, ultragarsu, radioizotopais, kompiuterių rentgenografija; smegenų kraujotaka tiriama rentgenu. Neurochirurgai operuoja galvos ir stuburo sužalojimus, navikus, operacijomis gydo radikulitus, kraujo išsiliejimus smegenyse, nepakeliamą skausmą, kai kurias psichikos ligas, nuomarį, hiperkinezes.

Neuroleptikai (gr. neuron - nervas + leptikos - gebantis griebti) - psichotropinių vaistų rūšis. Tai yra vaistinių preparatų grupė, daugiausiai slopina emocines ir elgsenos reakcijas, bet nesukelia sąmonės pokyčių. Pagrindinė neuroleptikų funkcija - slopinti tokius psichinius sutrikimus, kaip kliedesiai, haliucinacijos baimė ir kt. Neuroleptikai slopina centrinę nervų sistemą, atgaivina sutrikusią psichikos veiklą. (Term. žr. plč. Neuroleptikai.)

Neurologija (gr. neuron - nervas + logos - mokslas) - med. šaka, tirianti nervų sistemos struktūrą, funkcijas ir ligas. Nervų ligų priežastis, vystymosi mechanizmą, diagnostiką, gydymą ir profilaktiką nagrinėja klinikinė neurologija, centrinės nervų sistemos ligų grupę - psichikos ligas - psichiatrija. Neurologija atsirado XIX a. viduryje.

Neuropatija - (neuro- + -patija, gr. pathos - liga) sudurtinis žodis, kuris reiškia bendrinį nervinių ligų pavadinimą be nuolatinių patologiškai anatominių pakitimų. Taipogi dažnai naudojamas nusakant periferinių nervų susirgimą, kuris paprastai sukelia pažeistos kūno vietos jautrumo susilpnėjimą ar netekimą. Esant mononeuropatijai, liga pažeidžia vieną nervą, be to, jos pasireiškimo lygis priklauso nuo to nervo vietos. Esant polineuropatijai, pažeidžiami daugelis arba net visi periferiniai nervai, be to, ligos simptomai stipriausiai pasireiškia galūnių distaliniuose segmentuose.

Neutronas - neutrali elementarioji dalelė, kurios santykinė masė artima protono masei ir lygi vienam atominiam masės vienetui. Neutronai yra neturinčios krūvio dalelės; protonai ir neutronai yra atomo sudėtinė dalis ir yra atomo centre esančiame branduolyje; simbolis - n. (Plč.žr.↑Atomas ).

Niacinamidas - ↑ Nikotinamidas.

Niacinas - ↑ Nikotino rūgštis, vitaminas PP, vitaminas B3. (Plč. žr. Vitaminas B3.)

Nikotinamidas - 3-piridinkarboksamidas, NC5H4CONH2, vitaminas PP, jis taipogi yra vitaminas B3. Nikotinamidas įeina į taip vadinamų nikotinamidinių nukleotidų sudėtį - kofermentai NAD ir NADP. (Plč. žr. Vitaminas B3.)

Nikotinamidiniai nukleotidai - nukleotidai, į kurių sudėtį įeina nikotinamidas kaip azotinė bazė. Žmogaus organizme yra du svarbūs nikotinamidiniai dinukleotidai: nikotinamidadenindinukleotidas (↑ NAD.) ir nikotinamidadenindinukleotido fosfatas (↑ NADP.). (Žr. plč.↑ Nikotinamidiniai nukleotidai.)

Nikotino rūgštis -  3-piridinkarboksirūgštis, NC5H4COOH, niacinas, vitaminas PP, jis taipogi yra vitaminas B3. Nikotino rūgštis organizme virsta į nikotinamidą. Nikotinamidas įeina į taip vadinamų nikotinamidinių nukleotidų sudėtį - kofermentai NAD ir NADP. (Plč. žr. Vitaminas B3.)