Oksidacija - 1. Elektronų atidavimas. 2. Oksidacijos reakcija - medžiagų jungimosi su deguonimi reakcija. (Term. žr. plč. Oksidacija.)

Oksidacijos reakcija - ↑ Oksidacija.

Oksidacijos-redukcijos elektrodas - elektrodas, kurio metalas nedalyvauja elektrocheminėje reakcijoje, o tik perduoda elektronus iš redukuotos medžiagos formos jos oksiduotai formai.

Oksidacijos-redukcijos katalizė - katalizinis procesas, kurio metu pernešami elektronai.

Oksidacijos-redukcijos potencialas - oksidacijos-redukcijos elektrodo potencialas.

Oksidacijos-redukcijos reakcija - redokso reakcija, reakcija, kai vienas elementas elektronus atiduoda, o kitas prisijungia. Dvi neatskiriamos, lygiagrečiai vykstančios cheminės reakcijos, kurių metu viena dalelė (atomas, molekulė) iš reaguojančių medžiagų oksiduojasi, kita - redukuojasi. Procesas, kurio metu atomai arba jonai atiduoda (netenka) elektronus, vadinamas oksidacija, o patys atomai arba jonai reduktoriais. Procesas, kurio metu atomai arba jonai prijungia (pritraukia) elektronus, vadinamas redukcija, o patys atomai arba jonai - oksidatoriais. (Term. žr.plč. Oksidacijos-redukcijos reakcija.)

Oksidacinis stresas - organizmo ląstelės pažeidimo procesas oksidacinių reakcijų eigoje. (Term. žr. plč. Oksidacinis stresas.)

Oksidas - elemento junginys su deguonimi. (Term. žr. plč. Oksidas.)

Oksidatorius - 1. Medžiagos dalelė (molekulė, atomas ar jonas), prisijungiantis elektronus. 2. Oksiduojančioji medžiaga.

Oksidavimas - 1. Elektronų atėmimas iš oksiduojamos medžiagos. 2. Oksido plėvelės sudarymas metalo paviršiuje.