Pasta - 1) tešlos ar tyrės konsistencijos masė. 2) chem., tiršta suspensija.

Pastovumas (stabilumas) - sistemos būsenos savybė nekisti.

Patogenas - biologinis veiksnys, sukeliantis ligą. Terminas yra naudojamas apibūdinant infekcinį agentą (patogeninės bakterijos, virusai, grybai, helmintai ir kt.), kurios geba sukelti infekcinius procesus gyvūnams, augalams ir mikroorganizmams. Labiau paplitęs ir paprastesnis šio termino sinonimas yra tiesiog ligos sukėlėjas. Pagal ligos sukėlėją infekcinės ligos yra skirstomos į virusines, bakterines, grybelines, parazitines ir kt. Ligos sukėlėjo gebėjimas sukelti ligą priklauso nuo jo patogeniškumo ir virulentiškumo, infekuojamos dozės, nuo patekimo į organizmą vietos, nuo šeimininko organizmo jautrumo šiam mikrobui.

Patogenezė (gr. pathos - kančia, liga + genesis - kilmė, atsiradimas) - 1.mokslas, apie bendrus ligų ir patologinių procesų kilimo mechanizmus, eigos ir baigties dėsningumus; 2. konkrečios ligos, patogeninių procesų arba būklių vystymosi raida, t.y. procesų visuma, kurie lemia ligų atsiradimą, eigą ir baigtį. Nagrinėja liguisto proceso ar ligos atsiradimą ir plitimą organizme, organizmo atsakomąsias reakcijas į žalingą (ligą sukeliantį) veiksnį, jų tarpusavio ryšį ir raidą, organizmo struktūros ir funkcijos poslinkius ir pažeidimus. Teoriškai paaiškina ligos eigą, jos simptomus, pagrindžia diagnozę, gydymą ir profilaktiką.

Patogeninis - sukeliantis ligą (pvz., virusas).

Patogeniškumas - potencialus mikrobų gebėjimas sukelti infekcinį procesą. Tai genotipinė mikrobo rūšies savybė, rodanti jo gebėjimą įsikurti ir daugintis imlios gyvūno rūšies organizme. Tos pačios rūšies mikrobų atskiros padermės savo patogeniškumo laipsniu gali skirtis. Patogeniškumo laipsnis apibūdinamas kaip virulentiškumas ir matuojamas gyvų mikrobų kiekiu, galinčių sukelti infekcinį procesą. Mikrobai pasidarė patogeniški evoliucionuodami ir prisitaikydami.

  Patologija (gr. pathos - kančia, liga + logos - mokslas) - mokslas, medicinos šaka, tirianti ligas ir liguistas būsenas, jų priežastis, taip pat jomis sukeliamus struktūrinius ir funkcinius pakitimus, eigą ir baigtį. Patologijos srityje tyrimai atliekami beveik visose medicinos disciplinų rėmuose, bet pirmiausiai patologinėje anatomijoje, įskaitant patomorfologiją, ir patologinėje fiziologijoje. Sergančio organizmo audinių ir organų morfologinius pakitimus nagrinėja patologinė anatomija, o jų funkcinius pakitimus - patologinė fiziologija. Patologiją paprastai skirsto į bendrąją ir specializuotą. Bendroji patologija tiria pagrindinius procesus, kurie sukelia ligą ir nulemia jos eigą, o specializuota patologija tiria atskiras, tam tikras ligas. Reikia pažymėti, kad terminas "patologija" reiškia ir bet kokį nukrypimą nuo normos. (T.p.žr.terminus - Nozologija.; Patologinė anatomija; Patologinė fiziologija)

Patologinė anatomija - mokslo šaka, tirianti dėl ligos atsiradusius organizmo ląstelių, audinių ir organų pokyčius. Bendroji patologinė anatomija tiria tipinių patologinių procesų (kraujo, limfos, medžiagų apykaitos sutrikimų) morfologiją. Specialioji patologinė anatomija tiria ligų ir sindromų esmę, etiologiją, patogenezę, morfogenezę, eigą, komplikacijas ir mirties priežastis. Svarbiausieji tyrimo metodai - lavonų skrodimas (autopsija) ir iš gyvo žmogaus paimto audinio gabaliuko išpjovimas (biopsija).

Patologinė fiziologija - mokslo šaka, tirianti sergančio organizmo funkcinius sutrikimus, liguistų procesų priežastis, vystymąsi, eigos ir baigties dėsnius. Kartu su patologine anatomija sudaro ligas tiriantį mokslą patologiją. Bendroji patologinė fiziologija tiria bendrosios nozologijos (ligos esmės mokslo), ligų klasifikacijos, etiologijos, patogenezės, bendruosius profilaktikos, diagnostikos ir gydymo klausimus. Specialioji patologinė fiziologija tiria organų ir organizmo sistemų funkcijų sutrikimo priežastis ir mechanizmą. Naudojasi eksperimentiniais tyrimo metodais.

Patologinė reakcija - organizmo reakcija į patologinį dirgiklį, sutrikdanti organizmo homeostazę. Būsena, kai ląstelės, audinio ar organo reakcija į dirgiklį  neatitinka dirgiklio stiprumo ir yra vienas iš ligos simptomų.