Pakaitas (substituentas) - chem., atomas arba sujungtų atomų grupė, pakeitę molekulėje vandenilio atomą.

Panteonas (gr. pantheion → pan - visi, visa + theos - dievas = visi dievai) - 1. visų tam tikros religijos ar mitologijos dievų visuma, jų „šeima“ arba sistema (pvz.: graikų panteonas → Dzeusas, Hera, Atėnė, Apolonas ir kt.; skandinavų panteonas → Odinas, Toras, Lokis; baltų panteonas → Perkūnas, Saulė, Laima, Žemyna, Gabija ir kt.); 2. „didžių žmonių panteonas“ → svarbiausių asmenų grupė; 3. šventykla, skirta visiems dievams (pvz., garsiausias – Romos Panteonas). 

 Pantoteno rūgštis - vitaminas B5. Pagal cheminę prigimtį yra dipeptidas, susideda iš 2,4-dihidroksi-3,3-dimetilbutanoilamino ir β-alanino aminorūgšties, tarp savęs sujungtų amidiniu ryšiu; chem. forml. HOCH2C(CH3)2CH(OH)CONHCN2CH2COOH. Pantoteno rūgštis įeina į kofermento 4'-fosfopantoteino (yra fermento palmitilsintazės kofermentas) ir kofermento A (KoA) sudėtį (dalyvauja aktyvinant ir pernešant acilgrupę). Aktyvinta acilgrupė dalyvauja acetacetato, citrato, riebalų rūgščių sintezėje, yra svarbi piruvato, α-ketoglutarato dehidrogenazės reakcijoms, cholesterolio ir ketoninių junginių sintezėje, kepenyse nukenksminti svetimas medžiagas; ir kitur. Kai trūksta pantoteno rūgšties, sutrinka acetilinimo procesai. (Žr. plč. ↑ Vitaminas B5.)

Para- (gr. para - prie, šalia, už (ko nors)) - 1. Pirmoji sudurtinių žodžių dalis, dėmuo, rodantis ar reiškiantis buvimą šalia ko nors, nukrypimą nuo ko nors, sutrikimą, ne visišką atitikimą. 2. Chem., dėmuo, rodantis tam tikrą medžiagos atmainą, pavidalą.

Paramagnetikas (paramagnetinė medžiaga) - medžiaga, kurios atomų, molekulių ar jonų magnetiniai momentai nelygūs nuliui. (Ter. žr. plč. Paramagnetikas)

Paramimija - (para- + gr. mimos - mėgdžiojimas) - med., neadekvati, neįprasta, beprasmiška, apgaulinga, neatitinkanti vidinės būsenos (reiškiamų jausmų) veido išraiška. Ligonis nesugeba suderinti veido mimikos raumenų veiklos. (T. p. plč. žr. ↑Amimija.)

Parestezija - nenormalus jutimas, vienas iš jautrumo sutrikimo tipų, kuris apibūdinamas kaip niežėjimo, tirpimo, kaitimo, šalimo, šiurpulys ir kitokių nesamų dirgiklių jutimas, dažniausiai galūnėse. Atsiradimo priežastys gali būti praeinančios arba laikinos, kurių atsiradimo priežastis gali būti tiesioginis mechaniniu būdu dirginamas paviršutinis nervas (pvz., smogiant arba spaudžiant, arba laikinai sutrikdžius galūnių kraujotaką, kuri laikinai pakeičia nervinių impulsų sklidimą, pvz., ilgai miegant nepatogioje pozoje). Ilgalaikių parestezijų simptomų priežastimi gali būti įvairių nervinės sistemos vietų pažeidimai, sudirginimai, vaistų vartojimas, maisto medžiagų stygius, apsinuodijimas (ypač toksiškomis medžiagomis), vietinės kraujotakos sutrikimas, alkoholizmas, ligos (aterosklerozė, diabetas, augliai ir kt.) ir kt.

Parkinsonizmas - drebamojo paralyžiaus (Parkinsono ligos) požymių kompleksas. Parkinsonizmas kyla dėl galvos smegenų ekstrapiramidinės motorinės nervų sistemos senosios dalies pažeidimo, kurį sukelia, pvz., encefalitas, auglys, galvos smegenų kraujagyslių aterosklerozė, atsiranda po galvos smegenų traumos, apsinuodijus (pvz., smalkėmis, gyvsidabriu, neuroleptikais). (Term. žr. plč. Parkinsonizmas.)

Parkinsono liga - liguista būklė, kurios pagrindinis požymis yra sutrikusi judesių koordinacija ir nevalingas galūnių drebulys. Dar vadinama drebamoji liga. (Term. žr. plč. Parkinsono liga.)

Paroksizmas (gr.paroxysmos - suerzinimas, susierzinimas) - med. staigus ligos priepuolis ar jos paaštrėjimas.