Osmosinis slėgis – slėgių skirtumas abiejose puslaidės membranos pusėse. (Term. žr. plč. Osmosinis slėgis.)

Osteo- - pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su kaulais ar kauliniais audiniais (pvz., osteoporozė).

Osteoartritas - degeneracinė sąnarių liga. Jai būdinga sąnarių kremzlės erozijos. Daugeliu atvejų liga prasideda be jokios aiškios priežasties, kaip senatvės reiškinys (idiopatinis arba pirminis osteoartritas), kai pažeidžiami keli sąnariai, arba išplitusi forma - pažeidžianti visus sąnarius. Apie 5 % atvejų osteoartritu suserga jauni žmonės, dažniausiai po traumų, pasikartojančių mikrotraumų, tam tikrų sisteminių ligų, imuninių sutrikimų atvejais, pvz., sergant nuo insulino priklausomu arba I tipo cukriniu diabetu, ochronoze, esant dideliam antsvoriui. Toks osteoartritas vadinamas antriniu.

Osteogenezė - kaulinio audinio susidarymas. (T.p. žr. plč. Kaulų formavimasis ir augimas.)

Osteomaliacija (gr. osteon kaulas+malakia - minkštumas), kaulų suminkštėjimas - sisteminė kaulų liga, kylanti dėl organizmo mineralų apykaitos sutrikimo. Osteomaloacija laikoma suaugusių žmonių liga, kadangi analogiška vaikų liga yra rachitas. (Term. žr. plč. Osteomaliacija.)

Osteoporozė (gr. osteon - kaulas + poros skylė) - kaulų tankio mažėjimas, išretėjimas; pasižymi maža kauline mase, kaulų trapumu. (Term. žr. plč. Osteoporozė.)

Otorinolaringologija (otolaringologija)(gr. us, kilm. ōtos - ausis + rhis, kilm. rhinos - nosis + larynx, kilm. laryngos - gerklė + logos - mokslas) - med. šaka, tirianti ausų, nosies ir gerklės sandarą, funkcijas, ligų priežastis, diagnostiką, gydymą ir profilaktiką. Skirstoma į audiologiją (tiria klausą, jos sutrikimus, kurtumą), foniatriją (balsą, jo sutrikimus, ligas), laringologiją (nosies ir gerklės ligas) ir otiatriją (ausų ligas).

Ovo- (lot. ovum - kiaušinis) - pirmasis sudurtinių tarptautinių žodžių dėmuo, rodantis jų sąsają su kiaušiniu, pvz., ovoskopas.

Ovuliacija (lot. ovum - kiaušinis) - lytiškai subrendusios moters organizme vykstantis periodiškai pasikartojantis  procesas, per kurį subrendusi moteriškoji lytinė ląstelė (kiaušinėlis) išeina iš kiaušidės. (Term. žr. plč. Ovuliacija.)

Pakaitalas -  1. (chem.) medžiaga, iš dalies atstojanti tikrąjį gaminį; 2. tam tikras daiktas ar pan., kuris yra naudojamas, pagamintas, pakeistas ir pan. vietoj tikrojo gaminio, daikto ir pan., t. y. kuo kas pakeičiama.