Glutationo peroksidazė - (EC 1.11.1.9) svarbus fermentas, užtikrinantis aktyviųjų deguonies formų aktyvumo mažinimą, kuris katalizuoja vandenilio ir lipidų peroksidų redukciją. (Term. žr. plč. Glutationo peroksidazė.)

Glutationo reduktazė - (EC 1.8.1.7) fermentas, atliekantis oksiduotos glutationo formos redukavimą, kai vandenilio donoras yra NADPH: GS-SG + NADPH + H+ → 2 GSH + NADP+. Glutationo reduktazė palaiko ląstelėse pastovų redukuoto glutationo kiekį. Pentozių fosfatų kelias šiai reakcijai tiekia NADPH, todėl sumažėjus jo aktyvumui, sutrinka antioksidacinė ląstelės apsaugos sistema. Glutationo reduktazė yra svarbi toms ląstelėms, kurios nuolat patiria oksidacinę įtampą (stresą), pvz., eritrocitams. Šios įtampos (streso) pasekmė - lipidų peroksidai, kuriuos naikina antioksidacinė sistema (jos dalis yra redukuotas glutationas). Glutationo reduktazės aktyvumas parodo ląstelių ir audinių patirtą oksidacinę įtampą (stresą).

Goitrogenai - natūralios, gamtoje aptinkamos cheminės medžiagos, esančios augaluose, kurie naudojami maistui. Šių medžiagų poveikis gali sutrikdyti normalią skydliaukės veiklą, jos hormonų sintezę ir trukdo jodo įsisavinimui skydliaukėje. Normali skydliaukės veikla ir joje sintetinami tiroidiniai hormonai yra būtini normaliai medžiagų apykaitai organizme. Šioms medžiagoms gali būti priskiriami kai kurie vaistai, cheminės medžiagos ar medžiagos esančios kai kuriuose augaliniuose maisto produktuose. Dėl per didelio goitrogenų patekimo į organizmą, gali sutrikti skydliaukės hormonų gamyba ir pusiausvyra, o pačioje skydliaukėje yra skatinamas jos audinio augimas, todėl ilgainiui gali išsivystyti struma (gūžys). Goitrogenų yra aptinkama įvairiose kopūstų rūšyse, brokoliuose, saldžiose bulvėse (batatai), garstyčiose, ropėse, ridikuose, kriaušėse, krienuose, rapsų aliejuje, sojose, sorose,  špinatuose, žemės riešutuose, braškėse, žemuogėse ir kt. Kaip matome, maisto produktai pakankamai naudojami maistui mūsų regione, todėl asmenims turintiems problemų su skydliaukės funkcijos sumažėjimu patartina tokių produktų vartoti mažiau ar labiau termiškai apdorotus.

Goniometras (gr. gonia - kampas, metron - matas) - prietaisas, skirtas kampams matuoti. (Term. žr. plč. Goniometras.)

Greivso liga - difuzinis toksinis gūžys, tirotoksikozė, liga, kai dėl padidėjusios skydliaukės funkcijos organizmas apnuodijamas jos gaminamu hormonu tiroksinu. (Term. žr. plč. Bazedovo liga.)

Grįžtamoji reakcija - cheminė reakcija, kuri tomis pačiomis sąlygomis vyksta priešingomis kryptimis, t.y. reakcija, vienu metu vykstanti tiesiogine ir atvirkštine kryptimi. Grįžtamoji reakcija cheminėse lygtyse vaizduojama dviem priešingomis rodyklėmis (⇄).

Gūžys (lot. struma), padidėjusi, išvešėjusi skydliaukė. (Term. žr. plč. Gūžys.)

Haliucinacija (lot. hallucinatio - kliedesys) - tariamas nesamų dalykų jutimas. Patologinis suvokimo sutrikimas - suvokiami tokie dirgikliai ir objektai, kurie iš tikrųjų tuo metu neveikia jutimo organų. Ligonis haliucinacijos neskiria nuo realybės, todėl negali jų kritiškai vertinti. Būna regos, klausos, uoslės, skonio, lytos (taktilinės), vidurių (visceralinės) ir bendro jutimo (kūno) haliucinacija. Šalia tikrųjų būna pseudohaliucinacijų, kurias ligonis supranta kaip patologiją. Haliucinacija kyla sergant šizofrenija, psichozėmis (įvairios kilmės), epilepsija, infekcinėmis ligomis, apsinuodijus narkotikais, alkoholiu. (Term. žr. plč. Haliucinacija.)

Haliucinogenai (lot. hallucinatio - kliedesys + gr. genos - giminė, kilmė) - medžiagos (dažniausiai narkotinės), sukeliančios haliucinacijas. (Term. žr. plč. Haliucinogenai.)

Haptenai - nevisavertis antigenas, sukeliantis antikūnų sintezę tik prijungus jį prie nešiklio, pvz., baltymo. Visavertiški antigenai yra tie, kurie yra ir antigeniški, ir imunogeniški, t. y. jie geba sužadinti imuninį atsaką ir patys reaguoja su imuninio atsako produktais antikūnais. Nevisaverčiai antigenai (haptenai) patys sužadinti imuninio atsako (antikūnų sintezės ir (ar) imunocitų atsiradimo) nepajėgia. Haptenai yra mažos molekulinės masės medžiagos, neturinčios imunogeninių savybių ir jas įgyja tik padidėjus molekulinei masei, pvz., prisijungę prie specialaus baltymo nešėjo (nešiklio). T. y. junginiai, kurie sukelia antikūnų susidarymą, tik susijungę su baltymais. Haptenais gali būti nedidelės molekulinės masės peptidai, oligosacharidai, įvairūs organiniai junginiai, vaistai. Nors haptenai neskatina imuninio atsako, tačiau gali sąveikauti su antikūnais. Taigi, patys haptenai turi tik imunogeniškumo savybę - gebėjimą reaguoti su specifiniais antikūnais. Organizme jie geba sudaryti kompleksus su organizmo baltymais ar kitais sudėtingais junginiais, todėl sužadina imuninį atsaką.