Hemas - turintis Fe (II) ciklinis tetrapirolinis junginys, baltymų porfirininė grupė. Hemas (geležies turintis porfirinas) yra daugelio baltymų prostetinė grupė - hemoglobino, mioglobino, mitochondrijų elektronus pernešančios sistemos citochromų, mikrosominėje oksidacijoje dalyvaujančio citochromo P450. Fermentuose katalazėje, peroksidazėje, citochromoksidazėje hemas yra kaip kofermentas. Visose organizmo ląstelėse yra hemo turinčių baltymų. (Term. žr. plč. Hemas.)

Hemimija - sumažėja arba išnyksta vienos veido pusės mimika. (T. p. žr. term. ↑ Amimija.)

Hemo- - pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su krauju, pvz., hemostazė.

Hemochromatozė - per didelis geležies kiekis organizme. Pagrinde tai yra geležies metabolizmo sutrikimas - dėl padidėjusios geležies absorbcijos, geležį jungiančių baltymų įsotinimo ir hemosiderino sankaupų susidarymo. (Term. žr. plč. Hemochromatozė.)

Hemodializė (gr. haima - kraujas +dialysis - atskyrimas) - ekstrakorporinė dializė, laikinas dirbtinis kraujo valymas. Šis dirbtinis kraujo valymas ne per inkstus, atliekamas sergantiems inkstų nepakankamumu (kartais apsinuodijimo atveju). Hemodializė yra tam tikra dializės forma, kai iš kraujo per puslaidę membraną yra pašalinamos ištirpusios organizmo medžiagų apykaitos ir/arba toksinės medžiagos, normalizuojamas sutrikęs vandens ir elektrolitų balansas. Paprastai hemodializė atliekama ligoniams, kuriems stipriai sutrikdytos inkstų funkcijos (ūmus ir chroninis inkstų nepakankamumas) ir atliekamas taip vadinamo "dirbtinio inksto" aparato arba dializatoriaus pagalba. (Term. žr. plč. Hemodializė)

Hemoproteinai - baltymas, turintis hemą ir pernešantis deguonį. Tai yra sudėtinių baltymų grupė (chromoproteinai). Jų nebaltyminę dalį sudaro hemas. Tokiems baltymams priklauso hemoglobinas, mioglobinas, kai kurios oksidoreduktazės: katalazė, citochromai, glutationo peroksidazė. (Term. žr. plč. Hemoproteinai.)

Hemosiderinas - tamsiai geltonas (rūdžių spalvos) pigmentas, jame yra geležies oksido. Jis susidaro yrant hemoglobinui (eritrocitų irimas) ir vėliau sekantis baltymo feritino denatūracijos bei deproteinizacijos (baltymo atsiskyrimas). Feritinas yra atsakingas už geležies saugojimą organizme. Hemosiderinas yra baltymas organizme prisijungiantis geležį, o jo akumuliacija audiniuose ir organuose vyksta esant įvairioms ligoms (pvz., hemochromatozė). Hemosiderino padidėjęs ar padidintas kaupimasis audiniuose sukelia hemosiderozę.

 Hemosiderozė – perteklinis hemosiderino kaupimasis organizmo audiniuose. Tokio sutrikimo galimos priežastys yra padidėjęs eritrocitų irimas; sutrikusi šio pigmento utilizacija eritropoezės proceso metu; geležį turinčių pigmentų apykaitos sutrikimas ir kt. (Term. žr. plč. Hemosiderozė.)

Hetero- - pirmoji sudurtinių žodžių dalis, reiškianti skirtingumą, įvairovę.

Heteroatomas - organinėje chemijoje: bet koks junginio atomas, esantis organinio junginio molekulės žiede, kuris nėra anglies arba vandenilio atomas. Termino naudojimas grindžiamas tuo, kad organinis junginys turi turėti nors viena C-H ryšį, o kitų elementų atomai yra laikomi kitais, papildomais. Šis terminas vartojamas labiau siauresnėje sampratoje, kai heteroatomas pagrindinėje grandinėje (molekulės struktūroje) pakeičia anglį. Pagrinde heteroatomais būna deguonis, azotas, siera, fosforas ir halogenai (chloras, bromas, jodas). Šis terminas sutinkamas ir biochemijoje, kur jis reiškia atomą, kuris priklauso molekulei-kofaktoriui, o ne pagrindinei polimerinei grandžiai.