Heterochronija (hetero- + gr. chronos – laikas; sin. heterochronizmas) - 1) Bet kokio reiškinio nesavalaikiškumas. 2) Organų užuomazgų susidarymo laiko ir atskirų organų ar viso organizmo vystymosi greičio pokytis augalų ir gyvūnų, bei jų palikuonių evoliucijoje. 3) Ne vienalaikis atskirų kūno funkcinių sistemų brendimas ontogenezės metu. (Term. žr. plč. Heterochronija.)

Heterociklas - chem., žiedas, sudarytas ne vien iš anglies (C) atomų.

Heterociklinis junginys - organinio junginio molekulės žiede turintis heteroatomą, t. y. organiniai junginiai, kuriuose bent vienas žiedo atomas yra ne anglis (C).

Heterogeninė sistema - sistema, susidedanti daugiau nei iš vienos fazės. Kai vieno produkto ar bendroje kelių produktų visumoje mikroskopu įmanoma atskirti sudėtines produktų dalis, tai kalbama apie heterogeninę sistemą. Kiekviena sudėtinė dalis - žiūrint atskirai, homogeninė sistema yra fazė. Kiekviena medžiaga, sudaranti sistema, yra komponentas. Homogeninės sistemos turi tik vieną fazę, bet gali būti sudarytos iš įvairių komponentų. Heterogenines sistemas gali sudaryti: įvairios grynosios medžiagos, esančios įvairiose agregatinėse būsenose, pvz., ledas ir vanduo. Šiuo atveju yra vienas komponentas ir dvi fazės (skysta ir kieta); įvairių medžiagų mišiniai, pvz., molis ir smėlis, molis ir vanduo, vanduo ir aliejus. Šiuo atveju turim tiek pat fazių, kiek ir sudėtinių dalių, bei tiek pat komponentų, kiek ir grynųjų medžiagų. Pavyzdžiu gali būti granito uoliena, kurioje galime atskirti žėrutį, lauko špatą ir kvarcą.

Heterogeninė struktūra - medžiagos struktūra, kurioje įvairias jos fazes skiria paviršiai.

Heterogeninis - nevienalytis; ko nors sudėtyje, struktūroje įvairių, nevienodų dalių buvimas; sudarytas iš skirtingos sudėties dalių. Chemijoje - mišiniai, kurių sudedamąsias dalis galima įžiūrėti plika akimi ar pro mikroskopą, vadinami įvairialyčiais, arba heterogeniniais. Pavyzdžiui, dūmai, dulkės ore -  įvairialytis kietųjų medžiagų ir dujų mišinys; aliejus vandenyje - įvairialytis dviejų skysčių mišinys.

Heterogeniškumas (įvairialytiškumas) - chem., sistemos savybė būti sudarytai iš kelių tarpusavyje nesimaišančių fazių.

Heterogenizacija - nevienalytės struktūros iš dviejų ar daugiau fazių susidarymas.

Heteropolikondensacija - kelių skirtingų monomerų bendra polikondensacija.

Heteropolimeras - polimeras, sudarytas iš kelių skirtingų monomerų.