Haliucinacija (lot. hallucinatio – kliedesys) – tariamas nesamų dalykų jutimas. Patologinis suvokimo sutrikimas – suvokiami tokie dirgikliai ir objektai, kurie iš tikrųjų tuo metu neveikia jutimo organų. Ligonis haliucinacijos neskiria nuo realybės, todėl negali jų kritiškai vertinti. Būna regos, klausos, uoslės, skonio, lytos (taktilinės), vidurių (visceralinės) ir bendro jutimo (kūno) haliucinacija. Šalia tikrųjų būna pseudohaliucinacijų, kurias ligonis supranta kaip patologiją. Haliucinacija kyla sergant šizofrenija, psichozėmis (įvairios kilmės), epilepsija, infekcinėmis ligomis, apsinuodijus narkotikais, alkoholiu. (Term. žr. plč. Haliucinacija.)