Galaktozidazė - β galaktozidazė (Plč.žr.term.↑Laktazė)

Galvaninis elementas - techn.term. ↑Elektrocheminis elementas.

Gastroenterologija (gr. gaster, kilm. gastros - skrandis + enteron - žarna + logos - mokslas) - med. šaka, tirianti virškinimo organų ligas, jų atsiradimo ir eigos dėsningumus, metodus toms ligoms nustatyti, gydyti ir jų išvengti. Klinikinėje gastroenterologijos praktikoje ligoms nustatyti taikomi įvairūs instrumentiniai (ezofazoskopija, gastroskopija, rektoskopija), laboratoriniai (pvz., skrandžio turinio tyrimas), rentgenologiniai ir radioskopiniai tyrimo būdai. Nuo virškinimo ligų dažniausiai gydoma vaistais, dieta ir operacijomis. Kaip savarankiška medicinos šaka, gastroenterologija susiformavo XX a. viduryje.

Gastroragija (gr. gaster, kilm. gastros - skrandis + rhagas - įtrūkimas) - skrandžio kraujavimas. (Term. žr. plč. Gastroragija.)

Gastroskopija (gr. gaster, kilm. gastros - skrandis + skopeo - žiūriu, stebiu) - skrandžio gleivinės apžiūrėjimas specialiu prietaisu - gastroskopu. (Term. žr. plč. Gastroskopija.)

Geležis - cheminis VIIIB grupės elementas; simbolis - Fe; sidabriškai baltas, blizgantis minkštas metalas, labai neatsparus aplinkos poveikiui. Geležis yra antras daugiausiai paplitęs metalas po aliuminio Al, taip pat ketvirtas Žemės plutoje. Geležis yra labai svarbus gyvybę palaikantis elementas. Žmogaus organizme įvairių junginių pavidalu būna 3-5 g geležies. Jos yra visuose audiniuose, tačiau daugiausia - kraujyje, hemoglobino molekulėse. (Term. žr. plč. Geležis.)

Gelis - chem.: 1) kietojo kūno struktūra turintis zolis; 2) polimero sintezės metu gautas linijinių, šakotųjų  ir tinklinių makromolekulių mišinys. Geliai susidaro koaguliuojant koloidiniams zoliams. Zoliai koaguliuoja koloidinius zolius veikiant elektrolitais, kintant jų temperatūrai ir t. t. Kai kurios liofilinės koloidinės sistemos žemoje temperatūroje drebutėja, o pašildytos vėl suskystėja. Pagal savybes geliai skirstomi į trapius ir elastingus. Pašalinus dispersinę terpę, trapieji geliai savo formos nepraranda. Elastingieji geliai dar vadinami drebučiais. Pašalinus dispersinę terpę, jie gerokai susitraukia. Kai kurie elastingieji geliai, patekę į dispersinę terpę, gali vėl atsigauti - brinkti ir net pereiti į zolius, ypač jei tirpalai yra maišomi. Kai kurie geliai savaime išskiria (sinerezė) dispersinę terpę.

Genas (gr. genos - giminė, kilmė) - paveldimos informacijos biologinis vienetas, gebantis save atgaminti ir esantis tam tikroje chromosomos vietoje (lokuse). Informacija apie ląstelėje sintetinamus baltymus yra užkoduota DNR (deoksiribonukleorūgštis) (kai kurių virusų RNR) paveldimos informacijos vienetais, t. y. genais. Genas yra DNR molekulės dalis, kurioje užkoduota genetinė informacija, t. y. glūdi informacija apie aminorūgščių išsidėstymo tvarką baltymo polipeptidinėje grandinėje. Kitaip sakant, genu vadinama DNR seka, koduojanti polipeptidą, ribosomines RNR (rRNR) ir pernašos RNR (tRNR). Nors, genu vadinama ir DNR seka, kuri sąveikauja su reguliaciniais baltymais (reguliacinis genas). Vienoje chromosomoje gali būti tūkstančiai genų. Genuose yra genetinė informacija, jie lemia organizmo požymius ir savybes. Visų organizmo genų visuma sudaro jo genetinę konstituciją - genotipą. Kiekvienas genas yra atsakingas už tam tikro baltymo sintezę (fermento ar pan.). Genas, kontroliuodamas jų susidarymą, valdo visas organizmo chemines reakcijas ir tokiu būdu nustato jo požymius. Genas turi unikalias savybe - aukštas jų tvarumas (nekintamumas per eilę kartų) yra suderintas su gebėjimu paveldimiems pokyčiams - mutacijoms. Mutacijos yra organizmo genetinio kintamumo šaltinis ir natūralios atrankos pasireiškimo (veikimo) pagrindas.

Genetika (gr. genesis - kilmė) - biologijos mokslo šaka, tirianti organizmų paveldimumą ir kintamumą bei jų valdymo metodus, arba organinio pasaulio evoliucijos bruožus. Šis mokslas taipogi nagrinėja paveldimų požymių perdavimo palikuoniams dėsningumus. Paveldimumas yra gyvo organizmo savybė išsaugoti ir  perduoti kitai kartai savo rūšies požymius ir vystymosi ypatybes, nors tarp tos pačios rūšies individų atsiranda individualių skirtumų (dėl pakitusių paveldimų organizmo savybių, išorinių sąlygų ir kt.). Dauginantis lytiniu būdu lytinės ląstelės (gametos) per chromosomas perduoda naujam organizmui paveldimus tėvų požymius. Naujų, tėviniams individams nebūdingų požymių atsiradimą sąlygoja kintamumas. Nauji individų požymiai atsiranda dėl mutacijų ir naujų genų derinių tėviniams individams kryžminantis. Priklausomai nuo tiriamo objekto, gali būti skirstoma į mikroorganizmų, augalų, gyvūnų ir žmogaus genetiką. Priklausomai nuo gyvybės organizacijos lygmens gali būti išskiriama molekulinė genetika, citogenetika, populiacijų ∆ ir kt.

Genetinis kodas - paveldima informacija, užšifruota  nukleorūgščių (DNR, mRNR) molekulėje, realizuojasi organizmuose vykstant transkripcijai. Genetinės informacijos perkėlimas į polipeptido aminorūgščių seką. (Žr. term. plč. Genetinis kodas.)