Medžiagų, reikalingų žmogaus organizmui, įvairovė.

Žmogaus organizmas yra pati didžiausia pasaulyje cheminė laboratorija. Netgi šiuolaikinis mokslas ir medicina negali paaiškinti visų jame vykstančių procesų. Tiksliau kalbant ne tik kad paaiškinti, bet ir suprasti, kodėl vienokie ir kitokie procesai vyksta būtent taip ar anaip.

Mokslininkų žinios, šiai dienai, žinoma yra daug labiau pasistūmėjusios, netgi lyginant su visai nesenu, prieš kokia 50 metų, laikotarpiu. Šiai be galo didžiuliai ir iki pat mirties (beje, kai kurį laiką ir po jos) nei sekundei nesustojančiai laboratorijai reikia didžiulio kiekio ir įvairių cheminių medžiagų. Iš vienokių šių medžiagų organizmas yra pats sudarytas, kitos reikalingos tarpusavio reakcijoms, dar kitos aktyvinti vienokias medžiagas, kurios aktyvina dar kitas ir t.t.

Žmogus su maistu kasdien gali gauti apie 100 000 tam tikrų cheminių medžiagų, tačiau tik apie 300 iš jų priskiriamos prie maisto medžiagų, o tik 45 laikomos nepakeičiamos. Visos maisto medžiagos, kurios patenka į organizmą su maistu, turi tam tikrą biologinį aktyvumą. Vienokių organizmui reikia daugiau. Kitos į organizmą patenka mažais kiekiais, bet jos taipogi sukelia tam tikrą fiziologinį efektą. O dar kitos veiklios pasidaro tik virškinamajame kanale atsiskyrusios nuo maisto medžiagų ir pan.

Be to, maiste yra medžiagų, iš kurių organizmas pats pasigamina biologiškai aktyvių junginių, kurie yra reikalingi gyvybiniams procesams ir cheminėms reakcijoms. Šioje vietoje reiktų trumpai paminėti ir tai, kad su maistu žmogus gali gauti ir tam tikrų šalutinių veikliųjų medžiagų, kurių nėra organizmo vidaus terpėje, pvz., žemės ūkyje ir gyvulininkystėje naudojamų pesticidų, tam tikrų vaistų gyvuliams gydyti (antibiotikų, hormonų preparatų), įvairių organinių junginių naudojamų pramonės šakose ir pan. Šios medžiagos yra patvarios, kitaip sakant lėčiau skyla, o patekusios su maistu ir vandeniu į žmogaus organizmą gali veikti nuodingai, mutageniškai, teratogeniškai ir kancerogeniškai.

Šių dienų pasaulyje, vis labiau greitėjant gyvenimo tempui, norams ir poreikiams didžiulė dalis žmonių nebespėja atlikti visų savo norimų reikalų. Tokioje realybėje, dažnai net nekreipiama dėmesio į tinkamą mitybą. Tinkama mityba, iš kurios žmogus gauna maistinių ir biologiškai vertingų medžiagų, yra nukeliama į paskutinę vietą. Nėra ką ir bekalbėti apie tokio žmogaus sveikatos stovį.

Tokiu momentu į pagalba gali ateiti maisto papildai. Visos organizmui reikalingos medžiagos arba jų junginiai pagrinde yra gaunamos kartu su kasdieniniu maistu. Medžiagos, kurios aptinkamos tame pačiame kasdieniniame maiste, bet, kurios dėl vienokių ar kitokių tikslų vartojamos dar ir papildomai, siekiant pagerinti ar papildyti maisto kokybę, kiekybę ar pan., paprastai vadinama maisto papildu.

Jos neatstoja pačio maisto, bet tik papildo jį arba pačią mitybą tam tikromis reikalingomis organizmui medžiagomis ar junginiais. Maisto papildų yra pakankamai didelė galybė. Jų yra įvairių ir galima skirstyti pagal paskirtį, reikalingumą, tikslingumą, panaudojimą, specifikaciją ir t.t. Vienus ar kitus maisto papildus galima priskirti vienai ar kitai grupei, o kai kada, vieną ir tą patį galima priskirti kelioms grupėms iš karto.

Išskirkime kelias maisto papildų grupes, toks grupavimas nėra priimta laikyti už taisyklę, o tik kaip mūsų pačių pasirinktas lengvesnis pateikimo būdas. Taigi, maistą papildantys arba maistiniai papildai ir priedai, maisto papildai ir sportiniai papildai.

Maistiniai papildai ir priedai.

Maistiniai papildai – galimai tikslesnis termino apibūdinimas būtų maisto priedai. Tai natūralios arba sintetinės cheminės medžiagos, dedamos į maisto produktus siekiant pagerinti jų skonį ir išvaizdą, pakelti maistinę vertę arba prailginti galiojimo laiką, t. y. norint išlaikyti, sustiprinti, susilpninti tam tikras maisto savybes arba pridėti papildomų.

Paskutiniu metu visuomenėje vis labiau keliamas susirūpinimas dėl maistinių priedų vartojimo: jų saugumas kelia abejones. Tuo tarpu reikia atmint, kad maistiniai priedai nėra naujas išradimas. Dar gilioje senovėje žmogus atrado, kad, pvz., druska (t. y. aptinkamas gamtoje natrio chloridas) apsaugo mėsą nuo gedimo. Plečiantis mūsų žinioms apie maistą ir tobulinant maisto produktų gamybos technologijas augo ir maistinių priedų naudojimas.

Šiam procesui įtakos turėjo ir bendras gyvenimo lygio pakitimas, daugiau žmonių pradėjo gyventi miestuose, sparčiai išaugo žmonių kiekis pasaulyje. Visą tai skatino naujų apdirbimo būdų atsiradimą, maisto produktų pasiskirstymą ir dėka to, maistiniai priedai pradėti naudoti vis plačiau. Paskutiniu metu poreikis ypač didėja ryšium su tuo, kad didėja vis labiau maistingo ir labiau patogesnio vartojant maisto produktus paklausa.

Maistiniams priedams, papildams, prieskoniams ar pagardams yra priskiriama apie 50 skirtingų funkcijų. Galima išskirti keletą didelių papildų grupių:

maistingi arba maistiniai papildai (gamtiniai maisto komponentai, pvz., kai kurie vitaminai);

šviežumą išlaikantys papildai;

papildai palengvinantys perdirbimą arba gamybą;

konservantai;

prieskoniai;

dažikliai;

saldikliai;

užpildai;

kietikliai;

rišikliai;

stabilizatoriai;

priedai padedantys sumažinti maisto kaloringumą ir daugelis kitų.

Maisto papildai.

Maisto papildai – šiems papildams būtų teisingiausiai priskirti medžiagas, kurios vienokiame ar kitokiame maiste yra aptinkamos natūraliu būdu. Vienoks maistas arba maisto produktai jų turi daugiau, kitoks mažiau. Visas jas įmanoma gauti valgant įprastą natūralų maistą, tik yra viena, taip pavadinkime tai sąlyga, kurios laikantis įmanoma visas jas gauti iš maisto produktų. Ir tai yra įvairi ir subalansuota mityba.

Šios medžiagos įeina į žmogaus organizmo sudėtį arba jos yra svarbios kitų organizmo medžiagų apykaitai ir gyvybinėms organizmo funkcijoms. Kai kurie tyrimai rodo, kad šiuolaikinės maisto produktų gavimo ir gamybos technologijos, įskaitant ir maisto priedų vartojimą iš jau aukščiau aprašytos grupės (t. y. maisto priedai), nebegali aprūpinti vis gausėjančio žmonių kiekio visaverčiais maisto produktais. Todėl šiuolaikiniam žmogui ima trūkti visų jo geros sveikatos stovio palaikymui reikalingų medžiagų. Dėl tos priežasties yra būtina vartoti biologiškai aktyvius maisto papildus.

Šiems maisto papildams priklauso: vitaminai, mineralinės medžiagos, baltymai (aminorūgštys), nesočiosios riebalų rūgštys ir kitokie biologiškai aktyvūs organiniai junginiai.

Sporto maisto papildai.

Sporto maisto papildai – biologiškai aktyvios medžiagos, sukurtos aktyviai sportuojantiems žmonėms ir skirtos pagerinti sportinius rodiklius: padidinti jėgą ir ištvermę, padidinti raumeninę masę ir t.t. Sportiniai papildai gaminami remiantis padarytomis mokslinių tyrimų išvadomis skirtingose srityse, pvz., tokiose kaip fiziologija ir dietologija. Tokie maisto papildai vis labiau sėkmingai skinasi kelią ne tik tarp profesionalių sportininkų, bet yra vartojami ir tarp paprastų žmonių, kurie mėgėjiškai sportuoja įvairiose sporto šakose.

Esant aukštoms treniruočių apkrovoms, kurios kai kada trunka apie 2 – 3 valandas per dieną, organizmas tiesiog negali pilnai atsistatyti iki sekančios treniruotės. Todėl racionalus maisto papildų vartojimas gali suteikti organizmui visko kas jam reikalinga, pagreitinti jo atsistatymą po fizinių apkrovų ir išvengti eilės susirgimų, kurie yra susiję su persitreniravimu. Tokie papildai pagelbės tiems kas nori padidinti kaloringumą raumeninės masės auginimui arba priešingai, paskatinti organizmo riebalinio audinio mažinimą, padidinti jėgos ir ištvermės rodiklius, pakelti energetinį slenkstį į aukštesnį lygi ir t.t.

Sporto maisto papildai skirstomi į keletą esminių klasių, kurių panaudojimas turi skirtingas kryptis.

Papildo rūšis	Raumenų augimas	Ištvermės vystymas	Jėgos vystymas	Antikatabolinis poveikis	Svorio mažinimas	Reljefo siekimas
proteinas	👍👍👍	👍👍	👍👍	👍👍👍	👍👍👍	👍👍👍
Gaineriai	👍👍👍	👍👍	👍👍	👍👍👍	👎	👍/👎
Aminorūgščių kompleksai	👍👍	👍👍	👍	👍👍👍	👍👍	👍👍
BCAA	👍👍👍	👍👍	👍👍	👍👍👍	👍👍	👍👍👍
HMB	👍👍	?	?	👍👍	👎	👍👍
argininas	?	?	?	?	?	?
glutaminas	?	?	?	?	?	?
Riebalų degintojai	👎	👍	👎	👎	👍👍👍	👍👍
Anaboliniai kompleksai	👍👍	👍	👍	👍	👍/👎	👍👍
Testosterono skatintojai	👍👍	👍	👍	?	👎	👍👍
kreatinas	👍👍👍	👍	👍👍👍	👍👍	👎	👍/👎
Vitaminų mineralų kompleksai	👍👍👍	👍👍	👍	👍	👍👍👍	👍👍
Maisto pakaitalai	👍👍	👍	👍	👍	👍👍👍	👍👍
Polinesočiosios riebalų rūgštys	👍👍	👍	👍	?	👍👍👍	👍👍
Prieštreniruočių kompleksas	👍/?	👍👍👍	👍👍👍	👍/👎	👍👍	👍👍👍
Ergogeninės priemonės	👍	👍👍👍	👍👍👍	?	👍/👎	👍

Lentelėje yra pateiktas ne visa sąrašas, jį galima pratęsti, galima pratęsti ir papildų panaudojimo savybių ir poveikio sąrašą. Pateikti duomenys nėra taikomi kaip esminiai ir visiems tinkami, tai tik tam tikra nuoroda, kas galėtų suveikti didesniajai daliai sportuojančių, žinoma jei viskas daroma tinkamai ir suderinama su treniruočių, mitybos ir poilsio režimu.

Papildų vartojimas siekiant asmeninių tikslų.

Kas liečia pačius papildus, kaip jau ir buvo minėta, kai kurie papildai gali būti naudojami visose maistinių papildų naudojimo grupėse, siekiant ten savo tikslų. Pavyzdžiui, kai kurie vitaminai (pvz., askorbo rūgštis) arba mineralinės medžiagos (pvz., natris, chloridas) ir kitokios medžiagos, gali būti naudojamos kaip maistinis priedas – pagerinti maisto kokybę; kaip maisto papildas – pagerinti sveikatą; kaip sportinis maisto papildas – ne tik pagerinti sveikatos rodiklius, bet ir padidinti sportinius, specifinius rodiklius.

Riba, ypač tarp maisto papildų ir sportinių maisto papildų yra itin maža, gal net visai jos nėra. Esmė tik ta, kad maisto papildai (pvz., baltymai, vitaminai ir kt.) vartoja tiek paprastas nesportuojantis žmogus, tiek sportuojantis mėgėjiškai arba profesionaliai, bet tikslas dažniausiai pas jų skiriasi.

Nesportuojančio žmogaus papildų vartojimo tikslas dažniausiai bus geros sveikatos palaikymas arba mitybinės vertės pakėlimas, o sportininko tikslai bus daug platesni, todėl šioje grupėje papildų pasirinkimas yra daug platesnis. Be įprastų papildų (pvz., vitaminų, mineralinių medžiagų, baltymų ir kt.) atsiranda tokios klasės kaip prieš-treniruočių kompleksai, anaboliniai kompleksai ir kt. Į šiuos kompleksus, be įprastų maisto papildų, dažnai įeina ir tokios medžiagos, kurių nesportuojantis žmogus paprastai nevartoja.

Pasirenkant papildus iš lentelėje pateiktų grupių, pirmiausiai iškeliamas norimas pasiekti sportinio rezultato tikslas. Pavyzdžiui, jei iškeltas tikslas yra sulieknėti, o išbandytos priemonės nepadeda, tai galima pradėti vartoti papildus, kurie prie visų kitų priemonių (pvz., specialios dietos, treniruočių režimo ir pan.) gali pagelbėti panaudoti organizmo riebalų perteklių perdirbant į energiją (kalba eina apie riebalų deginimo papildus).

Jei tikslas yra padidinti raumeninę masę, tai tiks papildai, kurie priskiriami taip vadinamiems gaineriams, proteinams, anaboliniams kompleksams ir pan. Žinoma yra ir kitokių papildų, kurie tiks įvairiems tikslams, pvz., jėgos didinimui ir jos atstatymui ar dar kitokiems tikslams. Bėda prasideda tame, kad ypač pradedantieji sportininkai iš papildų tikisi lyg tai kažin kokio stebuklingo poveikio. Maisto papildai už jus viso darbo nepadarys, o tik pagelbės pasiekti rezultatus kiek greičiau. Žinoma su sąlyga – jei viskas, kas yra daroma (mityba, treniruotės, poilsis), yra atliekama kompleksiškai ir tinkamai.

Kita pasitaikanti klaida, o gal greičiau nežinojimas yra tas, kad dar vis pasitaiko, jog sportiniai papildai yra lyginami arba maišomi su farmakologiniais preparatais, kurie paprastai vadinami dopingu. Pasitaiko, kad tokius preparatus vartoja profesionalūs sportininkai, bet kaip ten bebūtų, tai dvi skirtingos priemonės.

Pradedantiesiems sportininkams arba paprastiems žmonėms vis dar sunku suprasti, kad sportiniai maisto papildai yra tiesiog „funkcinis” maistas, kurio sudėtyje yra tie patys komponentai, kaip ir paprastame maiste. Skirtumas nuo įprasto maisto tik toks, kad maistas gali virškintis ir pasisavinti kelias valandos, o maisto papildai visą šitą procesą praeina daug greičiau ir kokybiškiau. Lyginant energetinę vertę, tai kaip pavyzdys, suvalgius makaronų lėkštę su mėsa arba išgėrus baltymų-angliavandenių kokteilio stiklinę, kalorijų kiekis bus gautas vienodas ten ir ten.

Nepaisant to, sportiniai maisto papildai negali pakeisti normalios mitybos ir yra tik kaip priedas, papildantis pagrindinę mitybą ir bandyti maitintis vien tik papildais bus ne pats geriausias pasirinkimas.

Taipogi reiktų paneigti ir dar vieną mitą, sportinius maisto papildus negalima priskirti prie gydomųjų medžiagų, nepaisant to, kad jie dažnai parduodami vaistinėse. Jų tinkamas vartojimas yra saugus ir nesukelia priklausomybės. Žinoma, jei nėra patirties juos vartojant, reiktų pasitarti su tuo nusimanančiu specialistu.

Beje, pasaulio sporto organizacijų yra pripažinta, kad sportiniai maisto papildai oficialiai yra leistini vartoti profesionaliems sportininkams siekiant sportinių tikslų.

Na, ko gero, ir paskutinis pastebėjimas, visi papildai turi būti sertifikuoti, kitu atveju galima įsigyti pakankamai kokybiškai padirbtų klastočių, kurių sudėtyje gali būti viskas išskyrus tai, kas ten turėtų būti iš tikro.