Augaliniai baltymai (proteinas) yra pakankamai nebloga alternatyva gyvulinės kilmės baltymams. Jų vartojimo pagreitis vis labiau įsibėgėja tarp sveikos gyvensenos puoselėtojų. O kaip yra tarp sportininkų?
Augalinės kilmės baltymai, nepaisant visų turimų reikalingų aminorūgščių sudėties, vis dėlto pasisavinami blogiau už gyvulinės kilmės baltymus. To priežastimi yra kelios augalinių baltymų savybės: stora augalinių baltymų ląstelių sienelė, kurią sunkiai įveikia virškinimo sultys; kai kuriuose augaluose, pavyzdžiui, ankštiniuose augaluose, yra virškinimo fermentų inhibitorių; sunku suskaidyti augalinius baltymus iki aminorūgščių. Čia kalbama apie augalinius maisto baltymus, o kokia padėtis su sportiniais maisto papildais pagamintų iš augalinių baltymų?
Baltymai augaluose yra nepilnaverčiai, t.y. dažniausiai juose nėra viso komplekso pakeičiamųjų, o tuo labiau ir nepakeičiamųjų aminorūgščių. Ši problema sprendžiama maišant įvairų augalinį maistą, kuriame gausu baltymų. Pavyzdžiui, sojos produktus gerai papildo pupos ar žirniai, ryžiai, grūdiniai ir panašiai. Panašiai yra ir maisto papildų gamyboje. Augalinį proteiną gamina iš ryžių, žirnių, avinžirnių, moliūgų, kanapių ir kitų, o labiausiai sutinkamas yra iš sojos. Taipogi dažnai pasitaiko augalinio proteino mišiniai. Vienas iš tokių kompleksinių proteinų yra iš sojos ir žirnių baltymų, kuriame yra gausu nepakeičiamųjų aminorūgščių, o jo vertė yra artima išrūgų ar kiaušinio proteinų sudėčiai.
Nors sportinių maisto papildų gamyboje yra naudojami aukštos kokybės augalinio izoliato baltymai, vis dėl to tai, kad jų vertė yra tik artima gyvulinės kilmės baltymams ir lemia mažesnį šių proteinų populiarumą. Dažniausiai produkto populiarinimui yra pasitelkiami šūkiai, kuriuose teigiama, kad produktas sukurtas būtent vegetarams arba veganams arba tiksliau sakant tinkantis ir jiems, be laktozės, be glitimo ir panašiai. Bet kaip ten bebūtų, žmonėms, kurie atsisako gyvulinės kilmės produktų, tai išties geras produktas. Lygiai taip pat, kaip ir alergiškiems sportininkams, kadangi kaip minėta, paprastai juose nėra laktozės ir glitimo.
Augalinės kilmės proteino kainos nėra labai aukštos, produktai visai įperkami. Blogybė tame, kad nepaisant aukšto baltymų santykio (būna 90 % baltymų, 0 % angliavandenių ir maža dalis riebalų ar kitokių medžiagų) dažniausiai nėra nurodytos visos aminorūgščių sudėties, yra nurodyta tik tai, kad juose yra visos nepakeičiamos aminorūgštys – belieka tik tikėt arba ne. Nors neretas dalykas, kad juose būna pridėtinių augalinių BCAA aminorūgščių, vitaminų ir mineralų, omega riebalinių rūgščių, kitokių biologiškai aktyvių medžiagų. Tikėtina, kad produktai pagaminti iš kelių skirtingų augalinių baltymų rūšių (būna dviejų, trijų, keturių ar net daugiau) turės labiau įvairesnę ir pilnavertę aminorūgščių sudėtį. Negalima vienpusiškai teigti, kad augalinių proteinų nereikia vartoti, jie vis dėlto yra kokybiški ir verti dėmesio. Jei nėra noro juos vartoti vienus pačius, galima savarankiškai pasidaryti mišinius, pvz., maišyti su pieno išrūgų baltymais. Maišant augalinės kilmės proteiną su vandeniu, pvz., sojos, masė gaunasi tiršta, lyginant su išrūgų baltymais, todėl jiems vandens reikia daugiau.
Taip pat skaitykite:
Ir kt.