Sojos baltymų sudėtis.

Sojos baltymuose yra visos reikalingos aminorūgštys, tame tarpe ir nepakeičiamosios. Šį proteiną gali vartoti žmonės, kurie netoleruoja pieno produktų. Įtraukus šį produktą į žmonių su antsvoriu mityba yra tikėtinas cholesterolio lygio kraujyje mažėjimas.

Sojoje yra daug reikalingų vitaminų ir mineralų: vitamino E, vitaminų B kompleksas, kalis, cinkas, geležis, fosforas. Sojos baltymai gali pasitarnauti senyvo amžiaus žmonėms kovojant su osteoporoze. Galima rasti duomenų, kad sojos baltymai sumažina moterims riziką susirgti krūties vėžiu, o vyrams padeda spręsti problemas su padidėjusia prostata.

Maisto papildų gamyboje yra naudojami sojos miltai (sudėtyje yra 40 -50 % baltymų), sojos koncentratas (65 -75 % baltymų), sojos izoliatas (virš 85 % baltymų). Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai pakankamai idealus produktas, bet kaip patirtis rodo – sojos baltymai (proteinas) nėra itin populiarus papildas. Sojos baltymuose yra virškinimo fermento tripsino inhibitorius, jo kiekis priklauso nuo sojos pupelių perdirbimo technologijos. Inhibitoriaus pašalinimui yra papildomai atliekamas baltymų apdorojimas fermentine hidrolize.

Sojos baltymai ir fitoestrogenai.

Sojos baltymuose yra nemažas kiekis fitoestrogenų, todėl dažniausiai jų nerekomenduojama dideliomis dozėmis vartoti vyrams. Fitoestrogenai yra priskiriami ne steroidiniams augaliniams junginiams, kurie dėl savo struktūros turi panašumų su estrogenu, t. y. moteriškais lytiniais hormonais. Fitoesteogenai vyrams gali sukelti estrogeninį ir (arba) antiestrogeninį efektą. Kitaip sakant, fitoestrogenai vyro organizme gali veikti kaip moteriški lytiniai hormonai. O tai jau pastūmėja testosterono ir estrogeno santykį labiau į estrogenų pusę. Tai gali skatinti riebalų organizme kaupimąsi pagal moterišką tipą ar kitokių sutrikimų atsiradimą, kurie tik blogina sportinius pasiekimus.

Augalai ir produktai, kuriuose yra aptinkami fitoestrogenai: raudonasis dobilas, liucerna, linai, saldymedis, raudonosios vynuogės, apyniai, kviečiai, sojos pupelės, linų sėmenys, avižos, miežiai, ryžiai, lęšiai, obuoliai, morkos, kopūstai, granatai, alus.

Tyrimais yra įrodyta, kad fitoestrogenai išties gali jungtis su tais pačiais receptoriais kaip ir estrogenai, bet jų poveikis yra žymiai silpnesnis. Jei įvertinti estradiolio poveikį 100, tai gaunamas poveikis iš fitoestrogenų bus vertinamas kaip 0,001 – 0,2 (priklausomai nuo fitoestrogeno rūšies).

Taigi, darant išvadą galima teigti, kad sojos baltymuose esantys fitoestrogenai gali sukelti vyrams estrogeninį poveikį greičiausiai kilo iš tokių pavyzdžių, kaip praeito šimtmečio pastebėjimų Australijoje. Kai gyvulininkystės ūkyje avims, kurios buvo maitinamos išskirtinai dobilais, išsivystydavo nevaisingumas ir kitokios problemos su reprodukcija. Kaip vėliau paaiškėjo, šie sutrikimai buvo sukelti dėl dobiluose esančių medžiagų.

Žmonėms (ypač vyrams), kurie vartoja sojos baltymus, greičiausiai toks likimas negresia. Kadangi pagal pateiktus skaičius nėra realu suvalgyti tiek sojos, kad atsirastų žymus poveikis. Kitu atveju, šiuolaikiniai sojos baltymai yra apdorojami naujomis technologijomis ir fitoekstrogenų kiekis juose minimaliai mažas, todėl jų poveikis greičiausiai nepasireiškia. Bet kitu atvejus, sojos baltymų išvalymo lygis irgi gali būti įvairus.

Duomenų apie sojos baltymų poveikį vyrų testosterono lygiui yra mažai. Tokie įrodinėjimai, kad sojos baltymai skatina testosterono lygio mažėjimą, ko gero, yra tik gandų ir paskalų lygyje, kadangi rimtų ir tvirtai patvirtinančių šį teiginį tyrimų nėra. Keletą jų galima aptikti moksliniuose leidiniuose, bet jie nieko rimto neįrodo, o tik padaro galimai tokią prielaidą.

Sojos baltymų populiarumas.

Bet kaip besinorėtų sojos baltymus išgirti arba išteisinti, vis dėlto tai nėra patys geriausi baltymai vartoti sportininkams, kaip ir auginant raumeninę masę, taip ir deginant riebalus. Pasipelnymo sumetimais sojos proteinas labai aktyviai yra reklamuojamas ir dažnai yra įtraukiamas į sportinių papildų prekybą, bet visada vertėtų pasidomėti produkto sudėtimi.

Šiuo atveju neturime tikslo apjuodinti sojos baltymų, bet visada visus prieš ir už pasverkite racionaliai. Sojos baltymai turi žemą populiarum. Ir pagal daugelio specialistų nuomone jo nereiktų jei ne aplamai, tai bent dažnai vartoti dėl to, kad sojos baltymų biologinė vertė yra žemesnė; dažnai yra nevisavertė aminorūgščių sudėtis; žemas pasisavinimo lygis; yra tikėtinas estrogeninis aktyvumas (šito nėra izoliatuose).

Baltymų efektyvumas paprastai yra lyginamas baltymine verte, t. y. tam tikras labiausiai tiksliai nurodantis baltymų biologinį ir anabolinį aktyvumą rodiklis. Baltymų biologinės vertės indeksas apskaičiuojamas kaip organizme likusio azoto kiekio ir iš šio baltymo gaunamo azoto kiekio santykis, t. y. atsižvelgiama į jo virškinamumą.

Įvairių rūšių baltymų biologinė vertė:
Išrūgų baltymai – 130
Kiaušinis – 100
Kiaušinio baltymas – 88
Kazeinas – 77
Sojos baltymai – 73.

Sojos baltymai sporte.

Pagal atliktus pastebėjimus, pieno išrūgų baltymai labiau stimuliuoja raumenų augimą negu sojos baltymai. Panašūs pastebėjimai yra atlikti ir mažinant kūno masę. Vartojant išrūgų baltymus termogeninis efektas yra aukštesnis (14.4 ± 0.5%), po to seka kazeinas (12.0 ± 0.6%) ir tada sojos baltymai (11.6 ± 0.5%).

Nepaisant to, kad sojos baltymai yra pasisavinami vidutiniu greičių, jie sukelia panašų insulino lygio padidėjimą taip kaip ir išrūgų baltymai. O tai jau papildomas neigiamas faktorius deginant riebalus. Išrūgų baltymai arba kazeinas žymiai geriau mažina alkio jausmą negu sojos baltymai, todėl deginant riebalus soja nėra pats geriausias pasirinkimas, o kaip ilgiau pasisavinamą aminorūgščių šaltinį geriau rinktis kazeiną arba kompleksinį baltymų mišinį.

Baltymai su aukšta biologine verte daug efektingiau, negu baltymai su žema biologine verte, palaiko teigiamą azotinį balansą, skatina imunitetą, skatina IGF-1 (į insuliną panašaus augimo faktoriaus), taipogi yra tikėtinas mažesnis raumeninio audinio nykimas dietos periodo metu. Tokiu būdu, produktai su aukšta biologine verte turi labiau pasireiškiantį antikatabolinį poveikį, negu baltymai su žema verte. O to viena iš priežasčių yra ta, kad sojos baltymuose yra sieros turinčios aminorūgšties metionino trūkumas. metioninas yra nepakeičiamoji aminorūgštis ir organizmas jos nesintetina, todėl ji vaidina svarbų vaidmenį baltymų sintezėje, glutationo gamyboje ir normalios imuninės sistemos funkcionavime. glutationas yra svarbus organizmo antioksidantas, apsaugo ląsteles ir nukenksmina kenksmingus junginius, pvz., vandenilio peroksidą, kancerogenus, aktyvias deguonies formas ir kt.

Sojos baltymai turi žemą absorbcijos lygį ir jų sudėtyje yra komponentai, kurie trukdo daugelio įvairių maistinių medžiagų virškinimą ir pasisavinimą. Labiausiai žinomos tokios medžiagos sojoje yra lektinas (jis slopina ir trukdo medžiagų virškinimui) ir proteazių inhibitoriai (trikdo baltymų virškinimo fermento proteazės normalią veiklą).

Darant apibendrintą išvadą, reikia iškarto pabrėžti, kad renkantis sojos baltymus geriausias pasirinkimas yra tik sojos baltymų izoliatas. Sojos baltymų izoliatas turi pakankamai aukštą kokybę. Jame yra pašalintos visos medžiagos arba sumažintas jų aktyvumo poveikis, kurios jau buvo paminėtos aukščiau. Be to, į kokybiškus sojos izoliatus gamintojai deda papildomai metionino aminorūgšties, kas žymiai pakelia šių produktų biologinę ir maistinę vertę. Žinoma, nuo to sojos baltymai vis dėlto netampa pranašesni už kiaušinio ar pieno išrūgų baltymus ir greičiausiai jie nėra pats geriausias pasirinkimo variantas.