Molibdenas - cheminis VIB grupės elementas; simbolis - Mo; pereinamasis metalas; šviesiai pilkas metalas; paramagnetikas; sunkiai lydomas metalas. Molibdeno pastovus oksidacijos laipsniai +6. Mo yra amfoterinis; sudaro anijoninius ir katijoninius kompleksus. Molibdeno pavadinimas kilęs iš graikiško švino pavadinimo molibdos, nes molibdenitas labai panašus į švino mineralą galenitą. 1778 m. švedų vaistininkas K. Šelė iš molibdeno rūdų, kurios buvo žinomos dar senovėje, išskyrė nežinomo metalo oksidą kurį pavadino molibdeno žeme. Gamtoje molibdenas laisvoje formoje neaptinkamas, dažniausiai įvairių mineralų sudėtyje ar polimetalinės rūdos iškasenose (molibdenitas (yra 60% Mo) - susidaro keturvalenčio molibdeno sulfidas; povelitas (yra 48% Mo), vulfenitas ir kt.), nors jis aptinkamas ir jūros bei upių vandenyse, anglyje ir naftoje. Molibdenas yra pakankamai plačiai vartojamas pramonėje, pvz., plieno legiravimui (karščio ir korozijos atsparumui); elektrotechnikoje kaip karščiui atspari medžiaga; buitinėje chemijoje. Iš labai kietų molibdeno karbidų MoC gaminami grąžtai, tekinimo staklių peiliai. Molibdenas yra mineralinė medžiaga, kuri aptinkama visuose augaluose ir gyvūnuose. (Tp.žr. Molibdenas(Mo).)

Mono- - pirmoji sudurtinio žodžio dalis, reiškianti: vienas, vientisas, vienintelis, vientisumas, susiejimą arba susijimą su kuo nors vienu (pvz., monologas, monosacharidas ir pan.).  

Monoartritas (mono- + gr. arthron - sąnarys) - vieno sąnario uždegimas. (Term. žr plč. ↑ Artritas.)

Monokristalas - stambus gamtinis arba dirbtinis pavienis taisyklingas kristalas, turintis praktiškai nepažeistą kristalinę struktūrą (pvz., deimantas, turmolinas, kvarcas). Monokristalams būdinga anizotropija.

Monomeras - mažos molekulinės masės junginiai. Toks junginys, kurio molekulė susijungusi su kitomis tokiomis pat sudaro makromolekulę (polimerą), t.y. junginio molekulė gali sudaryti polimero sandaros grandį. Pvz., aminorūgščių monomerai sudaro baltymo polimerą. Polimeruose esančios monomerų dalys gali pasikartoti šimtus, tūkstančius ar net milijonus kartų. Dimerą sudaro dvi pagrindinės sudedamosios dalys, trimerą - trys monomerai, o oligomeruose monomeras pasikartoja tik kelis kartus. Monomerai gali susijungti tik viena kryptimi (susidaro linijiniai arba grandininiai polimerai) arba keliomis kryptimis (atsiranda erdvinio tinklo pavidalu susijungusios grandinės). Biochemijoje baltymai, sudaryti iš vienos polipeptidinės grandinės, vadinami monomeriniais baltymais, o sudaryti iš kelių grandinių baltymai vadinami oligomeriniais.

Monomero grandis - polimero makromolekulės dalis, susidariusi iš vienos monomero molekulės. 

Morfogenezė - biologinis organizmų organų, sistemų ir kūno dalių atsiradimas bei jų raida kaip  individualaus (ontogenezės) taip ir evoliucinio (filogenezės) vystymosi metu. Morfogenezės ypatumų tyrimai padeda nustatyti organizmų evoliuciją, paveldimumo dėsningumus ir kt.

Morfologija - mokslas apie organizmų formą ir sandarą (apie išorinę jų išvaizdą). Morfologija tiria organizmo formą, dydį, spalvą, įvairias išorines žymes, bet netiria vidinės sandaros ir funkcijų. Gyvūnų ir žmonių morfologija apima anatomiją, embriologiją, histologiją, citologiją.  Augalų morfologija tiria jų sandaros ir formos susidarymo dėsningumus.  Žmogaus morfologija taip pat yra antropologijos šaka, tirianti žmogaus kūno kintamumą (amžiaus, lyties ir kt.).

NAD+ - nikotinamido adenino dinukleotidas, kofermentas, randamas visose gyvose ląstelėse. (Term. žr. plč. ↑ NAD.)

NADP+ - nikotinamido adenino dinukleotido fosfatas, kofermentas. (Tp. žr. NADP.)