Laktazė (β galaktozidazė) - plonųjų žarnų epitelinėmis ląstelėmis išskiriamas hidrolazių klasės fermentas. Laktazė hidrolizuoja (skaido) pieno disacharidą (laktozę) į monosacharidus - gliukozę ir galaktozę. Organizme trūkstant laktazės atsiranda jos nepakankamumas. Įvairiose tautose laktazės trūkumo dažnis yra skirtingas, bet dažniausiai pasitaikantis yra įgimtas laktazės trūkumas plonosiose žarnose. Paveldimas laktazės nepakankamumas gali būti pas naujagimių ir vėliau atsirandantis jau pas suaugusių žmonių. Taipogi, dėl įvairių priežasčių, gali būti ir įgytas laktozės nepakankamumas. Pagrindiniai nepakankamumo simptomai yra dujų kaupimasis žarnyne, spazmai, diegliai ir viduriavimas, kuris prasideda maždaug po 1-2 val. suvartojus pieno ir jo produktų. Nustojus vartoti pieną ir jo produktus, laktazės nepakankamumo simptomai išnyksta.

Laktoacidozė - pieno rūgšties (laktato) padidėjimas organizme aukščiau įprastos normos (iki 5 mmol/l ir daugiau). Paprastai būna kaip kitų, jau esamų pagrindinių ligų ar sutrikimų komplikacija. (Plč.žr. Laktoacidozė.)

Laktozė - pieno disacharidas, dažnai vadinamas tiesiog pieno cukrus. Laktozė yra labai svarbi žinduolių jauniklių (žmogaus kūdikio) maisto dalis ankstyvosiomis augimo stadijomis. Laktozė yra sintetinama tik pieno liaukų ląstelėse laktacijos metu. Yra aptinkami du laktozės izomerai (α- ir β-), kurie gali virsti vienas kitu. α-laktozė yra mažiau tirpi negu β-laktozė, bet β-laktozė yra saldesnė už α-laktozę. Hidrolizuojant laktozę susidaro D-galaktozė ir D-gliukozė. Žarnyno laktozė nėra tiesiogiai absorbuojama į kraują, o yra suskaidoma. Laktozės hidrolizę katalizuoja fermentas laktazė (bakterijose ji vadinama β galaktozidaze). Kai kurie žmonės neturi laktazės, jų žarnyne kaupiasi neabsorbuota laktozė (įgimtas laktozės netoleravimas). Padidėjus disacharido koncentracijai didelis vandens kiekis pereina iš ląstelių į žarnyną, keičiasi osmosinis slėgis, todėl prasideda dujų kaupimas, spazmai ir viduriavimas. Žmogui suaugus, ilgai nevartojus pieno, persirgus žarnyno ligomis gali sutrikti laktazės sintezė (įgyta fermentopatija). (Plč.žr. Pieno angliavandeniai (Laktozė).)

Laktozemija - laktozės atsiradimas kraujyje. Laktozemija atsiranda dėl laktozę skaidančio fermento laktazės trūkumo (nepakankamumo) arba žemo jo aktyvumo, dėl ko vartojant pieną ir jo produktus organizme atsiranda didelis kiekis nesuvirškintos laktozės.

Laktozurija – laktozės atsiradimas šlapime. Laktozurija atsiranda dėl piene ir jo produktuose esančios laktozę virškinančio (skaidančio) fermento laktazės nepakankamumo arba šio fermento mažo aktyvumo. (Plč.žr.Laktozurija.)

Latencija - žr. term. ↑ Latentinis.

Latentinis (latencija) - (paslėptas, nematomas) objektų arba procesų savybė būti paslėptame nematomame stovyje, nepasireikšti išoriškai/matomai. Terminas naudojamas medicinoje norint išreikšti paslėptą, neaptinkamą ligos būklę.  Terminas dažnai taikoma įvairioms infekcinėms ligoms (pvz., sifilis), jų inkubacinės būklės periode. Kalbant kiek kitaip, t. y. laikotarpis, nuo ligos sukėlėjų (patogenų, mikrobų) patekimo į organizmą (organizmo dirginimo pradžia) iki ligos pirmo požymio pasireiškimo pradžios (atsakas į dirgiklį).

Latentinis laikotarpis - žr. term. ↑ Inkubacinis laikotarpis.

LD50 - letalinė dozė, t. y. vidutinė medžiagos dozė, kuri sukelia pusės tiriamosios grupės narių mirtį (50 %). (Term. žr. plč. LD50.)

Legiravimas - chem., priedų, suteikiančių tam tikrų fizikinių, cheminių ar mechaninių savybių, įterpimas į lydinį ar puslaidininkį. Į medžiagų sudėtį dėti priedų (priemaišų) suteikiant (pakeičiant, pagerinant) pagrindinės medžiagos fizines ir/arba chemines savybes. Pvz., į metalą ar metalo lydinį įdėti priedų, kurie suteiks šiam lydiniui atsparumą nuo korozijos ar perkaitimo. Legiravimas gali apimti plačią sąvoką technologinių procedūrų ir gali būti kaip bendras (pvz., lydinys) arba kaip tik paviršinis legiravimas.