Kreatino fosfokinazė - ↑ Kreatino kinazė.

Kreatino kinazė - (kreatino fosfokinazė) fermentas, katalizuojantis kreatino fosfato susidarymo reakciją iš kreatino. (Term. žr. plč. Kreatino kinazė.)

Kreatinurija - kreatino buvimas šlapime. Normalios organizmo būsenos stovyje kreatino šlapime nebūna. Padidėjus kreatino koncentracijai kraujo serume daugiau kaip 120 µmol/l, jo atsiranda ir šlapime. Fiziologinė kreatinurija pasitaiko lytinio brendimo metu (14-16 metų), kurią sukelia padidėjusi raumenims reikalingo kreatino biosintezė. Panaši kreatinurija pasitaiko ir pagyvenusiems žmonėms – dėl raumenų atrofijos, taipogi galima ir nėštumo metu bei vartojant daug kreatino turinčių maisto produktų.

Kreivakaklystė -  kaklo deformacija. Tai įgimta arba įgyta kaklo deformacija, kuriai būdinga netaisyklinga galvos padėtis (pasvirimas ir pasukimas į šoną).  Pagal dažnumą ji užima trečią vietą tarp įgimtų raumenų ir kaulų sistemos ligų, po įgimtos šleivapėdystės ir įgimto klubo sąnario išnirimo. Dažniausiai pasitaiko raumenų kreivakaklystė forma. (Term. žr. plč. Kreivakaklystė.).

Kretinizmas (lot. cretinismus< pranc. crétin - silpnaprotis), liga, kuri reiškiasi fizinio, psichinio vystymosi ir skydliaukės funkcijos sutrikimais. Kretinizmas yra endokrininis susirgimas, dėl skydliaukės funkcijos nepakankamumo, t. y. liga sukelta skydliaukės hormonų nepakankamumu. (Term. žr. plč. Kretinizmas.)

Kristalas - iškilojo briaunainio pavidalo tvarkingos vidinės sandaros kietasis kūnas, t.y. kietieji kūnai, turintys tvarkingą vidinę struktūrą, taisyklingą dalelių išsidėstymą, periodiškai pasikartojantį tūkstančius kartų. Dalelių išsidėstymo tvarka lemia tų medžiagų savybes. Pavyzdžiui, deimantas ir grafitas yra sudaryti iš tų pačių anglies atomų, tačiau jų savybės labai skirtingos. Kristalą sudaro tvarkingai susigrupavusios dalelės: atomai, jonai (įelektrinti atomai) arba molekulės (atomų junginiai). Druska ir cukrus yra kristalinės medžiagos. Susidarant kristalui, jo atomai, jonai ar molekulės tvarkingai išsidėsto lygiagrečiomis eilėmis, kurių grupės sudaro kristalų gardeles. Gardelė lemia kristalo formą. Kristalo gardelės dalelių išsidėstymo tvarka periodiškai kartojasi visomis kryptimis. Kai prie jos jungiasi daugiau atomų, jonų ar molekulių, kristalas auga. Kiekvienai kristalinei medžiagai būdinga tam tikra lydymosi temperatūra. Toje pačioje temperatūroje vėsinama skysta medžiaga kietėja (kristalizuojasi). Monokristalai - stambūs pavieniai kristalai (pvz., deimantas, turmolinas, kvarcas, įvairios druskos), jiems būdinga anizotropija, t.y. fizikinių savybių (pvz., elektros, šilumos laidumas) priklausymas nuo krypties. Polikristalai - kūnai, sudaryti iš daug netvarkingai orientuotų kristalėlių (metalai, granitas), jie pasižymi izotropija, t.y. jų fizikinės savybės įvairiomis kryptimis yra vienodos. (Tp.žr. Kietasis kūnas)

Kristalhidratis - ⇡ Kristalohidratas.

Kristalizacija - medžiagos kristalų arba kristalų susidarymas (išsiskyrimas) iš tirpalo, lydalo, arba dujinės fazės. Kristalizacija dar vadinama tiesiog kietėjimu, kai medžiagos pereina iš skystosios būsenos į kietąją.

Kristalohidratas - (kristalhidratis) kristalinė medžiaga, kurios sudėtyje yra chemiškai prisijungusio vandens. Druskos hidratas - kristalinė medžiaga, turinti vandens molekulių, pastovios sudėties hidratas.

Kristaloidas - chem., pasenęs, retai vartojamas terminas, kuris reiškia medžiagą, kurią galima iškristalizuoti iš tirpalo.