Magnis - cheminis IIA grupės elementas; simbolis - Mg; šarminis žemių metalas. Magnis yra baltai sidabrinės spalvos metalas, turi metalinį blizgesį. Jis lengvai kalamas, valcuojamas, turi paramagnetinių savybių. Tai chemiškai aktyvus metalas. Magnis plačiai naudojamas pramonėje - lydinių gamyboje, elektrinių baterijų gamyboje, optikoje, kaip elektrolitas, karybos ginkluotėje (dėl gebėjimo degti ryškia šviesa), medicinoje ir kt. Pagal paplitimą Žemės plutoje magnis yra šeštas elementas, pakankamai aktyvus, dėl to magnis aptinkamas nelaisvas, bet kaip katijonas (Mg2+). (Term. žr. plč. Magnis.)

Maisto papildai - biologiškai aktyvūs organiniai junginiai. Visos maisto medžiagos, kurios patenka į žmogaus organizmą tam tikru kiekiu (sąlyginai dideliu arba mažu), pasižymi tam tikru biologiniu aktyvumu. Šios medžiagos arba jų junginiai pagrinde yra gaunamos kartu su kasdieniniu maistu. Medžiagos, kurios aptinkamos tame pačiame kasdieniniame maiste, bet, kurios dėl vienokių ar kitokių tikslų vartojamos dar ir papildomai, siekiant pagerinti ar papildyti maisto kokybę, kiekybę ar pan., paprastai vadinama maisto papildu, pvz., vitaminai, mineralinės medžiagos, aminorūgštys, polinesočiosios riebalinės rūgštys, virškinimo fermentai ir kt. Jos neatstoja pačio maisto, bet tik papildo jį arba pačią mitybą tam tikromis reikalingomis organizmui medžiagomis ar junginiais. (Plč.žr. Maisto papildai.)

Makro- - pirmoji sudurtinių žodžių dalis, dėmuo, rodanti didumą, stambumą, sąsają su didelių matmenų kūnais, dideliais dydžiais (pvz., makrofagai, makroelementai ir pan.).

Makroelementas - cheminis elementas, kurio gyviesiems organizmams reikia daug, didesniu kiekiu.

Makromolekulė - grandininė molekulė, kurios santykinė molekulinė masė >5000. Grandininė molekulė, sudaryta iš vienodų arba skirtingų tarpusavyje susijungusių monomerinių grandžių, vadinama polimeru.

Malabsorbcijos sindromas (lot. malus - blogas+absorptio - įsiurbimas) - sutrikusio, nepakankamo maisto medžiagų įsiurbimo plonojoje žarnoje simptomų kompleksas. (Term. žr. plč. Malabsorbcijos sindromas.)

Manganas - cheminis VIIB grupės elementas; simbolis -Mn; pereinamasis metalas. Mangano kiekis Žemės plutoje 0,106 % masės. Gamtoje aptinkamas mineraluose, vandenyno dugne esančiose konkrecijos ir kt. Manganas su kitais metalais sudaro daug lydinių ir plačiai yra vartojamas pramonėje. Manganas kaip mineralinė medžiaga yra reikalinga tiek gyvūnams, tiek augalams. (Term. žr. plč. Manganas.)

Masė - kūno inercijos matas, inertiškumo matas t.y. fizikinis dydis, kuris apibūdina inercines ir gravitacines kūno savybes. Masė yra skaliarinis dydis; žymima raide m; jos matavimo vienetas SI sistemoje - kilogramas (kg). Kūno masė nustatoma dviem būdais: 1) sveriant; 2) kūnui sąveikaujant su žinomos masės kūnu. Sąveikos metu abu kūnai juda inercinės atskaitos sistemos atžvilgiu su pagreičiais, kurių kryptys priešingos, o santykis pastovus. Jis priklauso tik nuo tų kūnų inertiškumo (masių).

Masės skaičius - (chem.) atomo branduolio nukleonų skaičius, t.y. protonų ir neutronų skaičius; žymėjimo simbolis -A. Neutronų skaičius atome (N) yra lygus masės skaičiaus ir protonų skaičiaus skirtumui. N = A- Z

Matriksas - biolg.: užpildas. 1) Smulkiai grūdėta, dažnai pusiau skysta, klampoka (tirštoka) medžiaga, esanti (užpildanti) ne tiktai gyvūnų ir augalų ląstelėse (struktūrose - brandulys, mitochondrijos, plastidės), bet ir vidinėse struktūrose tarp ląstelių. 2) Nestruktūrinis ląstelės sienelės komponentas. Pagal savo buvimo vietą skirtingose struktūrose ji gali turėti tam tikrą sudėtį, pvz., mitochondrijų vidinę ertmę užpildo pusiau skysta terpė (matriksas), jame yra DNR, ribosomų ir fermentų, kurie skaido angliavandenius, o išsiskyrusią energiją naudoja ATP sintezei. Įvairiose struktūrose matriksas skiriasi, pvz., baltymų, metabolitų, jonų sudėtimi. Citoplazmos, kaip pusiau skystos ląstelės terpės, matrikso reikšmė yra sujungti visas ląstelės struktūras į vieningą sistemą ir garantuoti tarpusavio sąveiką ląstelės metabolizmo procesų metu.