Laktozė – pieno disacharidas, dažnai vadinamas tiesiog pieno cukrus. Laktozė yra labai svarbi žinduolių jauniklių (žmogaus kūdikio) maisto dalis ankstyvosiomis augimo stadijomis. Laktozė yra sintetinama tik pieno liaukų ląstelėse laktacijos metu. Yra aptinkami du laktozės izomerai (α- ir β-), kurie gali virsti vienas kitu. α-laktozė yra mažiau tirpi negu β-laktozė, bet β-laktozė yra saldesnė už α-laktozę. Hidrolizuojant laktozę susidaro D-galaktozė ir D-gliukozė. Žarnyno laktozė nėra tiesiogiai absorbuojama į kraują, o yra suskaidoma. Laktozės hidrolizę katalizuoja fermentas laktazė (bakterijose ji vadinama β galaktozidaze). Kai kurie žmonės neturi laktazės, jų žarnyne kaupiasi neabsorbuota laktozė (įgimtas laktozės netoleravimas). Padidėjus disacharido koncentracijai didelis vandens kiekis pereina iš ląstelių į žarnyną, keičiasi osmosinis slėgis, todėl prasideda dujų kaupimas, spazmai ir viduriavimas. Žmogui suaugus, ilgai nevartojus pieno, persirgus žarnyno ligomis gali sutrikti laktazės sintezė (įgyta fermentopatija). (Plč.žr. Pieno angliavandeniai (Laktozė).)