Lizinas, IUPAC pav. - 2,6-diaminoheksano rūgštis; nepakeičiamoji aminorūgštis; cheminė formulė - H2N(CH2)4CH(NH2)COOH; sutrumpintas žymėjimas - Lys, K. (Plč.žr. Aminorūgščių klasifikacija., t.p.žr. Nepakeičiamosios aminorūgštys.).

Lydinys - chem., metalinė vienalytė sistema, susidedanti iš dviejų ar daugiau komponentų.

Lydymasis - medžiagos perėjimas iš kietosios būsenos į skystąją.

Lytinės ligos - venerinės ligos, užkrečiamosios ligos, kuriomis užsikrečiama per lytinius santykius. (Term. žr. plč. Lytinės ligos.)

Magnetas - magnetinį lauką kuriantis kūnas.

Magnetikas (-ai) - medžiaga, kurioje dėl jos vidinės sandaros pakinta ją veikiantis išorinis magnetinis laukas. Magnetikai yra magnetinė medžiaga, kurios magnetinė juta didesnė už vienetą. Išorinio magnetinio lauko pasikeitimas magnetike vadinamas to magnetiko įmagnetėjimu. Visos medžiagos turi įtakos magnetiniams reiškiniams, kaip ir elektriniams, todėl visos medžiagos yra magnetikai. Jos magnetiniame lauke įgyja magnetinį momentą (jos poliarizuojasi). Magnetikai pagal sąveikos su magnetiniu lauku laipsnį ir pobūdį yra skirstomi į paramagnetikus, diamagnetikus ir feromagnetikus. Paramagnetikai ir diamagnetikai nežymiai keičia magnetinį lauką, jiems priklauso kai kurie skysčiai, dujos, kieti kūnai, o feromagnetikai yra tik kai kurie kieti kūnai, jie stipriai įsimagnetina.

Magnetinė juta - dydis, apibūdinantis medžiagos gebėjimą įsimagnetinti magnetiniame lauke.

Magnetinės savybės - medžiagos gebėjimas sąveikauti su magnetiniu lauku.

Magnetingumas - medžiagos savybė įsimagnetinti.

Magnetochemija - mokslas, tiriantis medžiagos magnetinių ir cheminių savybių ryšį.