Antidotas, -ai (gr. antidoton - priešnuodis) - medžiaga (t. p. vaistai), neutralizuojanti nuodų veikimą arba mažinanti jų poveikį organizme, t. y. slopina nuodų plitimą organizme, šalina jų kenksmingumą, greitina išsiskyrimą iš organizmo. (Term. žr. plč. ↑ Priešnuodžiai.)
Antifermentas (antienzimas, antizimas) - baltymas ar polipeptidas, veikiantis kaip fermento inhibitorius, t. y. turi fermentus slopinančių savybių. (Plč. žr. Antifermentas.).
Antigenas (gr. anti- - priešingybės priešdėlis + gennao - kurti, gaminti) - genetiškai svetima organizmui medžiaga, kuri, patekusi į organizmą, sukelia imunines reakcijas: sąveiką su ląstelės receptoriais, jų atpažinimą ir perdirbimą, ląstelių diferenciaciją ir proloferaciją, antikūnų sintezę, atminties ląstelių atsiradimą. Antigenu gali būti baltymai, polisacharidai, fosfolipidai, hormonai, įvairūs metabolitai. Antigeninių savybių neturi pavieniai cheminiai elementai, neorganiniai junginiai, pvz., druskos, rūgštys, kai kurie organiniai junginiai, pvz., gliukozė, aminorūgštys. Prijungus šias molekules prie baltymų, jos tampa antigeniškomis. (Term. žr. plč. Antigenas.)
Antikūnai - glikoproteinai, gebantys atpažinti ir surišti atitinkamus antigenus. Imuninė sistema panaudoja antikūnus svetimiems objektams, pvz., bakterijoms arba virusams, atpažinti ir neutralizuoti. Juos sintetina subrendę B limfocitai - plazminės ląstelės po stimuliacijos imunogenu. Antikūnai yra ypač svarbūs humoralinio imuniteto komponentai, atliekantys dvi pagrindines antigeno surišimo ir efektorinės molekulės funkcijas, pvz., komplemento aktyvinimo ir sąveikos su ląstelėmis. Visi antikūnai yra imunoglobulinai. Antikūnai randami kraujo plazmoje, bronchų, seilių, ašarų, prakaito sekretuose, stuburo smegenų skystyje, žarnyno turinyje, limfmazgių ir blužnies audiniuose. Fiziologinėmis sąlygomis antikūnai randami kraujo serumo gama globulininėje frakcijoje. Antikūnų preparatai vartojami daugelio infekcinių ligų (pvz., infekcinio hepatito, tymų, gripo) diagnostikai, profilaktikai ir gydymui. Įvairiais amžiaus periodais atskirų imunoglobulinų klasių kiekis ir santykis būna skirtingas, ypač vaikų. (Term. žr. plč. Antikūnai.)
Antimetabolitas - biologiškai aktyvus junginys, inhibuojantis metabolizmo fermentus. (Term. žr. plč. Antimetabolitas. )
Antioksidantai - medžiagos, sulėtinančios arba stabdančios oksidaciją. (Term. žr. plč. Antioksidantai.)
Antioksidantinio poveikio fermentai - fermentai, saugantys ląsteles nuo aktyvių deguonies formų susidarymo, jiems priskiriama superoksido dismutazė, katalazė ir glutationo peroksidazė. (Term. žr. plč. Antioksidantinio poveikio fermentai.)
Antioksidatorius - medžiagos, kurios neleidžia arba sulėtina oksidaciją molekuliniu deguonimi; žmogaus ir gyvūno organizme jie yra būtini visų audinių ir ląstelių komponentai, apsaugantys biologinius substratus nuo savaiminės oksidacijos. (T. p. žr. term. ↑ Antioksidantai.)
Antiseptika (gr. anti- - priešingybės priešdėlis + septikos - puvimo, pūdantis) - visuma priemonių mikrobams žaizdoje ir aplinkiniuose audiniuose, kūno paviršiuje bei ertmėse naikinti ir jų veiklai slopinti. Chirurgijoje antiseptika derinama su aseptika. (Term. žr. plč. Antiseptika.)