Antikūnai – glikoproteinai, gebantys atpažinti ir surišti atitinkamus antigenus. Imuninė sistema panaudoja antikūnus svetimiems objektams, pvz., bakterijoms arba virusams, atpažinti ir neutralizuoti. Juos sintetina subrendę B limfocitai – plazminės ląstelės po stimuliacijos imunogenu. Antikūnai yra ypač svarbūs humoralinio imuniteto komponentai, atliekantys dvi pagrindines antigeno surišimo ir efektorinės molekulės funkcijas, pvz., komplemento aktyvinimo ir sąveikos su ląstelėmis. Visi antikūnai yra imunoglobulinai. Antikūnai randami kraujo plazmoje, bronchų, seilių, ašarų, prakaito sekretuose, stuburo smegenų skystyje, žarnyno turinyje, limfmazgių ir blužnies audiniuose. Fiziologinėmis sąlygomis antikūnai randami kraujo serumo gama globulininėje frakcijoje. Antikūnų preparatai vartojami daugelio infekcinių ligų (pvz., infekcinio hepatito, tymų, gripo) diagnostikai, profilaktikai ir gydymui. Įvairiais amžiaus periodais atskirų imunoglobulinų klasių kiekis ir santykis būna skirtingas, ypač vaikų. (Term. žr. plč. Antikūnai.)