askorbininė rūgštis
Askorbininė rūgštis - ntk. ↑askorbo rūgštis.
Askorbininė rūgštis - ntk. ↑askorbo rūgštis.
Askorbo rūgštis - chem., 2,3-dehidro-L-gulono rūgšties γ-laktonas; HOCH2CH(OH)CHC(OH)=C(OH)C(=O)O; vitaminas C (antioksidantas). Vitaminas C aptinkamas dvejose formose: redukuota (askorbo rūgštis) ir oksiduota (dehidroaskorbo rūgštis). Askorbo rūgštis yra reduktorius ir oksiduojasi iki dehidroaskorbo rūgšties. Abi šios formos gali grįžtamai virsti viena kita ir kaip kofermentai dalyvauja oksidacijos-redukcijos reakcijose. (Plč. žr. term. Vitaminas C.)
Asocialus – antivisuomeniškas, nevisuomeniškas, pažeidžiantis visuomenės teises ir interesus, kenkiantis visuomenei, abejingas visuomeniniams santykiams.
Asparaginas, IUPAC pav. - 2-amino-3-karbamoilpropano rūgštis; pakeičiamoji aminorūgštis; cheminė formulė - H2NCOCH2CH(NH2)COOH; sutrumpintas pavadinimas - Asn, N, Asp-NH2. (Plč.žr. Aminorūgščių klasifikacija., t.p.žr. Pakeičiamosios aminorūgštys.).
Asparto rūgštis (ntk. asparagino rūgštis), IUPAC pav. - aminobutano dirūgštis; pakeičiamoji aminorūgštis; cheminė formulė - HOOCCH2CH(NH2)COOH; sutrumpintas pavadinimas - Asp, D. (Plč.žr. Aminorūgščių klasifikacija., t.p.žr. Pakeičiamosios aminorūgštys.).
Astenija (gr. astheneia -silpnumas) - bendras fizinis ir psichinis silpnumas, bejėgiškumas, nuovargis, negalavimas. Organizmo padidėjusio jautrumo, dirglumo, dažnos nuotaikų kaitos, sutrikusio miego, greito išsekimo ir nuovargio būsena. (Term. žr. plč. Astenija.)
Astma (gr. asthma- dusulys) - dusulio priepuolis, atsirandantis dėl bronchų spindžio susiaurėjimo ( ↑ Bronchinė astma.) arba dėl ūminio širdies, ypač jos kairiojo skilvelio, nepakankamumo (↑ Širdies nepakankamumas.). Pasikartojančio ūmaus dusulio priepuolio metu ligoniui sunku kvėpuoti, atsiranda švokštimas krūtinėje, ligonis jaučia oro trūkumą. Įgimtos astmos dažnos priežastys yra neinfekciniai veiksniai (dulkės, žiedadulkės, cheminės medžiagos, gyvulių plaukų dalys, žuvų žvynai, įvairūs pašarai ir kt.). Įgytos astmos priežastys - mikroorganizmai, sukeliantys lėtines nosiaryklės, trachėjos, bronchų, plaučių infekcijas.
Aterosklerozė (lot. atherosclerosis < gr. athere - manų košė + skleros - standus, kietas) - lėtinė liga, pažeidžianti arterijas ir sutrikdanti vietinę ir bendrąją kraujotaką.) Aterosklerozės metu arterijų sienelėse (vidiniame arterijų sluoksnyje) kaupiasi (nusėsta) riebalų (lipidų, paprastai cholesterolio) ir kalcio plokštelės (aterosklerozinės plokštelės), išveši jungiamasis audinys, todėl siaurėja kraujagyslių spindis (gali ir visai užsikimšti). (Term. žr. plč. Aterosklerozė.)