Angio- (gr. angeion - indas) - pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su kraujagyslėmis, limfagyslėmis, gyslomis bei jų sistemomis (žmogaus, gyvūno, augalo), pvz., angiospazmas.

Angliavandeniai (sacharidai, karbohidratai) - monosacharidai, oligosacharidai (arba disacharidai) ir polisacharidai. Angliavandeniai yra polimerai, t. y. gamtiniai polimerai arba dar vadinami biopolimerai, kurie aptinkami gamtoje. Bendroji angliavandenių formulė: Cn(H2O)m. Gliukozė ir fruktozė yra labiausiai gamtoje paplitę angliavandeniai. (Term. žr. plč.↑ Angliavandeniai.)

Anhidridas - cheminis junginys, organinių ir neorganinių rūgščių dariniai, susidarantys joms dehidratuojant, t.y. gaunamas iš kito junginio pašalinus vandenį, pvz., sieros trioksidas (SO3) yra sieros rūgšties anhidridas (H2SO4). (⇡ Rūgšties anhidridas)

Anijonas - chem.: jonas, turintis neigiamąjį krūvį, atsiradusį, kai atomas reakcijoje prisijungia elektronų (dabar jis turi daugiau elektronų negu protonų). Kai kurie anijonai sudaro atomų, prisijungusių elektronų, grupes, t. y. atomas arba atomų grupė, turintys neigiamąjį krūvį. Anijonas yra dalelė, prie kurios prisijungė elektronas arba keli elektronai, įgauna neigiamą krūvį. Atomai, atidavę elektronus, virsta teigiamaisiais jonais (katijonais), o prisijungę elektronus - tampa neigiamaisiais jonais (anijonais). Pvz.: Arsenido (arseno) As3-, Azido N3-, Bromido Br–, Chlorido Cl–, Fluorido F– , Nitrido N3-, Oksido O2-, Nitrito NO2–, Fosfato PO43-,  Vandenilio fosfato HPO42-  ir kt. Anijonus linkę sudaryti nemetalai.

Anizotropija - medžiagos fizikinių savybių nevienodumas skirtingomis kryptimis, t.y. tam tikras fizikinių savybių (pvz., elektros, šilumos laidumas) priklausymas nuo krypties.

Ankilozė (gr. ankylosis - susirietimas, sulinkimas) - sąnario nejudrumas suaugus kaulų sąnariniams paviršiams. (Term. žr. plč. Ankilozė.)

Antagonistas – priešingai veikiantis veiksnys arba veikėjas (pvz., priešininkas, varžovas). Biologijoje antagonistas yra raumuo, veikiantis priešingai negu raumuo agonistas, t. y. veikia priešingai nei raumuo esantis priešais, pvz., lenkiantysis ir tiesiantysis raumenys yra antagonistai (bicepsas ir tricepsas). Medicinoje, antagonistas paprastai gali būti gydomoji medžiaga arba hormonas, kuri veikia priešingai, negu kita medžiaga arba hormonas. Pavyzdžiui, insulinas – gliukagonas yra antagonistai vienas kitam, nes jie veikia priešingai. Bet kokiu atveju - raumuo, vaistas, hormonas, molekulė, organizmas - priešingas poros elementas (veiksnys) yra vadinamas antagonistas. Beje, kai kada, kokio nors vaisto antagonistą taip pat gali vadinti antidotu.

Antagonistinis - nesutaikomai priešiškas (žr. ↑ antagonizmas).

  Antagonizmas - interesų priešingumas, nesutaikomas prieštaravimas. Terminas naudojamas nusakant dviejų reiškinių, medžiagų arba organizmų neigiamą sąveiką arba priešpriešą, kuri pasireiškia arba tiesiogiai - jų tarpusavio sunaikinimu arba susilpninimu, arba netiesiogiai - kokio nors biologinio objekto priešingoje reakcijoje į kiekvieną iš šių veiksnių. Pvz., dviejų mikrobų priešprieša jiems augant palankioje jiems terpėje, kai vienas slopina kito vystymąsi; raumenų antagonizmas pastebimas kai lenkiantysis ir tiesiantysis raumenys veikia vieną ir tą pačią galūnę (pvz., ranką); nervinis antagonizmas pasireiškia kai vieną ir tą patį organą veikia priešingo veikimo nervinis poveikis (pvz., kraujagysles išplečiantis ir susiaurinantis); vaistų nesuderinamumas (vienas vaistas silpnina ar net naikina kito veikimą) ir kt.

Anti...-  dėmuo, reiškiantis - priešingybę, priešiškumą kam nors; priešingumui ar priešiškumui reikšti (atitinka liet. prieš); chem.  1. priešingą medžiagos savybę; 2. E-izomerą (anti-); 3. bicikloalkano tiltelinio atomo pakaito padėtį, kai šis pakaitas nukreiptas į priešingą pusę nuo mažiausio numerį turinčios atšakos.