Hipomagnezemija (hipomagnezija) - magnio (Mg) stoka organizme, kraujo serume. (Term. žr. plč. ↑ Hipomagnezija.)

Hipomagnezija (hipomagnezemija) - magnio (Mg) stoka organizme, kraujo serume. Normos būsenoje Mg koncentracija kraujo serume yra 0,7-1,05 mmol/l. Esant hipomagnezijai Mg kiekis kraujo serume yra žemiau normos. Žemesnis Mg lygis sukelia elektrolitų disbalansą. (Term. žr. plč. Hipomagnezija.)

Hipomimija (hipo- + gr. mimikon - išraiškingas) - veido mimikos (veido išraiškos judesių) susilpnėjimas dėl sumažėjusios veido raumenų inervacijos. Tai atsiranda dėl įvairių centrinės nervų sistemos pažeidimų, esant paralyžiui ir veido nervo pažeidimui. Gali būti psichinės ligos simptomas. Ryškiausia forma yra amimija (visiškas veido išraiškų nebuvimas, mimikos nebuvimas). (T. p. žr. term. ↑ Amimija.)

Hiponatremija - natrio koncentracija kraujo serume žemiau rekomenduojamo dydžio (žemiau 135 mmol/l). Išsivysto kai nepakankamai natrio gaunama su maistu, kai per daug natrio išsiskiria iš organizmo arba kai į organizmą patenka per daug vandens. (Term.žr. plč. Hiponatremija.)

Hipopatija (hipo- + gr. pathos - nerimas, kančia, liga) - susilpnėjęs (sumažėjęs) emocinių pasireiškimų išraiškingumo lygis (suvokimas). Hipopatijos sindromui būdingas realumo jausmo savotiškas sutrikimas, pasireiškiantis jutimo, emocinio aplinkos suvokimo ir pergyvenimo išnykimu. Būklė artima anestezijai.

Hipoplazija (gr. hypo- - sumažėjimo priešdėlis + plasis - sudarymas) - įgimtas nepakankamas audinio arba organo išsivystymas. Dažniausiai atsiranda per pirmuosius nėštumo mėnesius. Hipoplazija gali būti dėl tėvų arba protėvių lytinių ląstelių trūkumų arba apsigimimus skatinančių (teratogeninių) veiksnių; įvairių cheminių medžiagų (pvz., vaistų, alkoholio) poveikio, jonizuojančiojo spinduliavimo, nėščiosios persirgtų ligų (ypač gripo, raudonukės), netinkamos jos mitybos, psichinių traumų. Hipoplazijos pobūdį ir sunkumą lemia teratogeninių veiksnių poveikio trukmė. Nepakankamai išsivysčius visam organizmui, būna nanizmas, arba mikrosomija. Dažniausiai nepakankamai išsivysto tam tikri organai. (Term. žr. plč.  Hipoplazija.)

Hipoproteinemija - patologiškai žemas bendrojo baltymų kiekio kraujyje kiekis. Tokia būklė gali atsirasti dėl nepakankamos mitybos, baltymų sintezės sutrikimo (pvz., esant kepenų ligoms) arba sustiprėjus baltymų šalinimui iš organizmo (pvz., nefrozinis sindromas). Viso šito eigoje atsiranda skysčių žmogaus audiniuose susikaupimas, atsiranda pabrinkimai ir padidėja įvairių infekcijų rizika. Normoje baltymų kiekis kraujyje yra 60-80 g/l, per žemas kiekis pastebimas esant žemiau 60 g/l.

Hipotenzija (gr. hypo- - sumažėjimo priešdėlis + lot. tensio - įtampa) - kraujagysliu ir raumenų įtampos sumažėjimas. (Žr. plč. ↑ Hipotonija.)

Hipotermija - organizmo peršaldymo/atšalimo būsena, šiluminio balanso sutrikdymas, kuriam būdinga sumažėjusi kūno temperatūra žemiau normalios būsenos. T. y. organizmo būklė, kuriai esant kūno temperatūra nukrenta žemiau (žemiau nei 35 °С) nei yra reikalinga palaikyti normalią medžiagų apykaitą ir funkcionavimą. (Term. žr. plč. Hipotermija.)

Hipotireozė (gr. hypo...- sumažėjimo priešdėlis + lot. thyreoidea - skydliaukė) - skydliaukės funkcijos sumažėjimas. Dėl hipotireozės organizme ima stokoti jos hormonų tiroksino ir trijodtironino bei lėtėja organizmo medžiagų apykaita. Hipotireozė būna įgimta (dėl nėštumo toksikozės, sutrikus vaisiaus vystymuisi) ir įgyta (po skydliaukės ligos, operacijos, dėl skydliaukės atrofijos, gydant didelėmis radioaktyviojo jodo dozėmis). Suaugusiam žmogui hipotireozė sukelia miksedemą, vaikui - kretinizmą. (Term. žr. plč. Hipotireozė.)