Holofermentas - aktyvusis fermento kompleksas su kofermentu ir metalo jonais. Į fermento sudėtį įeina apofermentas (baltyminė dalis) ir kofaktorius - kofermentas  (nebaltyminė dalis), šių dalių junginys, t.y. visas fermentas vadinamas holofermentu, o fermentas tampa aktyvus šioms dalims susijungus į veiklią molekulę. (Plč. žr. ↑ Fermentai.)

Homeostazė - terminas dažniausiai sutinkamas biologijoje ir naudojamas daugelio biosistemų (ląstelių, audinių, organizmo ar net visos biosferos) pastovumui ir pusiausvyros palaikymui apibūdinti. Pvz., daugialąsčių organizmų egzistavimui būtina išlaikyti vidinės terpės pastovumą, t.y. organizmo (žmogaus) struktūros ir funkcijų, vidaus terpės sudėties ir savybių dinaminis pastovumas (visuma prisitaikomųjų reakcijų, kad nekistų skysčių, cheminės sudėties, kūno temperatūra, kraujospūdis, cukraus kiekis kraujyje ir pan.). Terminas gali būti taikomas nebūtinai tik vidinės terpės sistemoms, bet ir išorinės aplinkos (biologinės sistemos) sistemoms. Jei sistema nesugeba kokiu tai būdu atstatyti savo balansą, ji gali galų gale ir nustoti funkcionuoti. Sistemų kompleksas, pvz., žmogaus organizmas, turi turėti ir valdyti homeostazę, kad gebėtų išsaugoti stabilumą ir egzistuotų. Tokios sistemos turi gebėti ne tik išgyventi, bet reikia mokėti ir adaptuotis prie besikeičiančios aplinkos ir plėtotis bei tobulėti (pvz., gebėti atsigaminti, atstatyti prarastą pusiausvyrą, atlaikyti supančios aplinkos poveikį ir pan.). Kitaip sakant, homeostazė yra gyvųjų organizmų tam tikra savybė arba gebėjimas palaikyti vidinės terpės pastovumą kintančių sąlygų metu. Žmogaus sveikata priklauso nuo jo organizmo vidinės pusiausvyros, keičiantis ir išorinėms, ir organizmo vidaus sąlygoms. Pastovi vidinės terpės pusiausvyra nereiškia, kad organizmas yra ramybės būsenoje. Visą laiką organizme vyksta tam tikros reakcijos, kurios lemia normalias ląstelių veiklos sąlygas. Žmogaus organizme veikia daugybė pavienių sistemų, kurios atlieka tam tikras joms būdingas užduotis. Jos visos veikdamos vieningai garantuoja darnią organizmo veiklą. Žmogaus funkcinės sistemos, organai, ląstelės ir t.t., normaliai gali egzistuoti tik tada, kai…

Homo- - dėmuo, reiškiantis: 1. vienodumą, panašumą, bendrumą; 2. (Chem.) žiedo padidėjimą ar grandinės pailgėjimą -CH2- grupe.

Homogeninė sistema - vienalytė sistema, kurios intensyvieji parametrai vienodi bet kuriame jos taške. Kai vienos ar daugiau medžiagų visumoje sudėtinių dalių negalima atskirti net mikroskopu, tai kalbama apie homogeninę sistemą. Grynosios medžiagos apibrėžtoje fizikinėje būsenoje yra homogeninės. Tai būdinga tiek paprastoms grynosioms medžiagoms, kaip, pvz., siera, tiek junginiams, tokiems kaip cukrus. Vis dėlto homogeninė sistema, pvz., tirpalas, neprivalo būti sudaryta iš grynų medžiagų. Dujų mišinys yra taip pat homogeninis.

Homogeninė struktūra - medžiagos struktūra, kurioje nėra tarpfazinių ribų.

Homogeninis - vienodas, vienalytis, neturintis sandaros skirtumų. Chemijoje - mišinys, kurio komponentų fazė yra ta pati, t. y. homogeniniai (vienalyčiai) mišiniai yra substancijos, kurios sudedamųjų dalių negalima įžiūrėti net pro stipriausią mikroskopą, net labiausiai padidinus atrodo vienalytės, nors visgi yra sudėtinės. Pavyzdžiui, druskos tirpalas - skystas vienalytis mišinys; kietieji homogeniniai mišiniai sudaryti iš kietųjų medžiagų: vario ir cinko lydinys - žalvaris, įprastas auksas sudarytas iš aukso ir trupučio vario; dujiniai homogeniniai mišiniai sudaryti iš dujų, pvz., oras (sausas oras susideda iš maždaug 78% (tūrio) azoto, 21 % deguonies, 0,9 % argono, 0,03 % anglies dioksido ir mažų kiekių daugelio kitų dujų). Homogeninių mišinių komponentų atskirti paprastu būdu neįmanoma.

Homogeninis mišinys - mišinys, kurio komponentų fazė yra ta pati.

Homopolikondensacija - vienodos rūšies molekulių polikondensacija.

Homopolimeras - polimeras, sudarytas iš vienodų pasikartojančių sandaros grandžių, t.y. iš vienodų pagal sudėtį ir struktūrą monomerinių grandžių.

Homopolimerizacija - vienodos rūšies molekulių polimerizacija.