Hipoplazija (gr. hypo- – sumažėjimo priešdėlis + plasis – sudarymas) – įgimtas nepakankamas audinio arba organo išsivystymas. Dažniausiai atsiranda per pirmuosius nėštumo mėnesius. Hipoplazija gali būti dėl tėvų arba protėvių lytinių ląstelių trūkumų arba apsigimimus skatinančių (teratogeninių) veiksnių; įvairių cheminių medžiagų (pvz., vaistų, alkoholio) poveikio, jonizuojančiojo spinduliavimo, nėščiosios persirgtų ligų (ypač gripo, raudonukės), netinkamos jos mitybos, psichinių traumų. Hipoplazijos pobūdį ir sunkumą lemia teratogeninių veiksnių poveikio trukmė. Nepakankamai išsivysčius visam organizmui, būna nanizmas, arba mikrosomija. Dažniausiai nepakankamai išsivysto tam tikri organai. (Term. žr. plč.  Hipoplazija.)