Idiotas - žmogus, kuriam būdingas sunkus protinio atsilikimo laipsnis - ↑ Idiotija.

Idiotija (lot. idiotia < gr. idioteia - nemokšybė) - sunkiausia įgimta silpnaprotystė, protinis atsilikimas (oligofrenija). Idiotai dažniausiai neišmoksta net kalbėti, neapsitarnauja, jiems reikia nuolatinės priežiūros ir globos. (Term. žr. plč. Idiotija.)

Įmagnetėjimas - vienetinio tūrio medžiagos atstojamasis magnetinis momentas.

Imbecilas -  žmogus, kuriam būdingas vidutinis protinio atsilikimo laipsnis - ↑ Imbecilumas.

Imbecilumas (lot. imbecilitas < imbecillus - bejėgis) - vidutinio sunkumo įgimta silpnaprotystė (protinis atsilikimas) - oligofrenija. Imbecilai nesugeba mokytis, įgyti darbo įgūdžių. Juos galima išmokyti tik elementariai apsitarnauti. (Term. žr. plč. Imbecilumas.)

Impetiga (lot. impetus - antpuolis) - odos liga. ↑ Pūlinėlinė.

Imunoglobulinai (Ig) - glikoproteinų molekulės, atliekančios antikūnų funkcijas (↑ Antikūnai.). Tai - pagrindiniai imuninės sistemos baltymai. Imunoglobulinai sudaro apie 20 % kraujo plazmos baltymų. Tačiau jų yra ir nekraujagysliniame skystyje, gleivinių sekretuose, kai kurių limfocitų membranose. Imunoglobulinus sintetina ir išskiria plazminės ląstelės, kurios susidaro iš B limfocitų, jiems vešint ir atsiskiriant po skatinimo antigenu. Imuninio atsako metu antikūnai gali būti sintetinami limfmazgiuose, blužnyje, gleivinių imuninėje sistemoje, kaulų čiulpuose. Imunoglobulinai yra dviejų būsenų: vieni yra įterpti į B limfocitų membraną, o kiti yra tirpūs ir cirkuliuoja organizmo skysčiuose. Žmogaus imunoglobulinai pagal molekulės struktūrą skirstomi į: IgG, IgM, IgA, IgD ir IgE klases arba izotipus. (Term. žr. plč. Imunoglobulinai.)

In- - dėmuo, reiškiantis: į, į vidų; esantis viduje; vidinis; nukreiptas į vidų; skirtas išrinktiesiems; skirtas siauram ratui, pvz., intarpas - bet koks įterptas elementas, pavyzdžiui, raidė į žodį, žodis į dokumentą, puslapių numeriai į rašinį.

Inaktyvinti (inaktyvinimas) - padarymas neveikliu; aktyvumo mažinimas.

Indikacija - 1. Procesas ir rezultatas, rodantis tam tikros būsenos ar proceso buvimą ar nebuvimą. 2. Proceso ir rezultato perteikimas, rodantis proceso ar kito stebėjimo objekto būseną ar eigą, jo kokybines ar kiekybines charakteristikas. Informacijos apie vyksmų eigą ar stebimojo objekto būseną pateikimas žmogui suvokiamu pavidalu. 3. Nurodymas, žymė, ženklas. 4. Med., simptomas, požymis, rodantis, kad reikia, galima, tikslinga panaudoti tam tikrą gydymą, vaistą; t. y.  tam tikro gydymo tikimo požymis.