Hiperpiretinis, -ė - medicinoje vartojamas terminas, nurodantis karščiavimo, t. y. pakilusios kūno temperatūros lygį ligos metu daugiau 41 °C. Subfebrili - ne didesnis kaip 38 °C, febrili - 38-39 °C, piretinė - 39-41 °C, hiperpiretinė - > 41 °C.
Hiperplazija (gr. hyper- - padidėjimo priešdėlis + plasis - susidarymas) - intensyvus ląstelių dauginimasis. Paprastai hiperplazija siejasi su ląstelių didėjimu (hipertrofija) ir sąlygoja audinio arba organo kompensacinį adaptacinį veiklos padidėjimą. (Term. žr. plč. Hiperplazija.).
Hiperproteinemija - baltymų kiekio padidėjimas kraujyje virš normos (orientacinė bendro baltymų biocheminė norma kraujo serume yra 60-80 g/l).
Hipertenzija (gr. hyper- - padidėjimo priešdėlis + lot. tensio - įtampa) arterinio kraujospūdžio padidėjimas (Tp. žr. term. ↑ hipertonija)
Hipertermija (hiper- + gr. therme - šiluma) - organizmo būklė, kuriai būdingas kūno temperatūros pakilimas, t.y. organizmo perkaitimas, perteklinės šilumos organizme sukaupimas pakylant kūno temperatūrai. (Term. žr. plč. Hipertermija.)
Hipertireozė (gr. hyper... padidėjimo priešdėlis + lot. glandula thyreoidea- skydliaukė) - patologiškas skydliaukės funkcijos padidėjimas. (Term. žr. plč. Hipertireozė.)
Hipertiroidizmas - patologiškas skydliaukės funkcijos padidėjimas. (Term. žr. plč. ↑ Hipertireozė.)
Hipertirozė - skydliaukės veiklos padidėjimas. (↑ Hipertireozė.)
Hipertonija (gr. hyper- - padidėjimo priešdėlis + tonos įtempimas) -1) Arterinė hipertonija, hipertenzija, arterinio kraujospūdžio padidėjimas. 2) Raumens tonuso padidėjimas. Arterinis kraujospūdis nuolat yra 160/95 mm Hg ir didesnis. Pirminė, arba esencialinė, hipertonija reiškiasi hipertonine liga. Antrinės hipertonijos priežastys: inkstų ligos (glomerulonefritas, lėtinis pielonefritas, tuberkuliozė, hidronefrozė), endokrininės ligos (akromegalija, Icenkos ir Kušingo sindromas), širdies ir kraujagyslių ydos bei ligos (aortos vožtuvų susiaurėjimas, arteriosklerozė), galvos smegenų kraujagyslių ligos, smegenų navikai, infekcinės ligos (difterija, poliomielitas), nėštumo toksikozės. Hipertonija gali atsirasti ir nuo kai kurių vaistų (kortikosteroidų, ovuliaciją slopinančių preparatų). (Žr. plč. Hipertoninė liga.)
Hipertoninis - 1) Med., susijęs su hipertonija. Hipertoninis kraujo spaudimas (t. p. hipertonija arba hipertenzija), t. y. pakankamai sunki būklė, kai stipriai padidėja arterinis kraujospūdis. Sutrikus kraujotakos reguliacijai nutinka spazmai, dėl ko padažnėja širdies susitraukimų dažnis ir greitai kyla arterinis spaudimas. Dėl spazmo daugelis organų gali atsidurti hipoksijos būklėje, kas gali sukelti išemines komplikacijas. Tokioje būklėje yra būtina skubi medicininė pagalba. 2) Chem., hipertoninis tirpalas - tirpalas, kurio osmosinis slėgis didesnis už lyginamojo tirpalo slėgį. Tirpalas, kurio osmosinis slėgis didesnis už ląstelės vidaus osmosinį slėgį, t.y. toks tirpalas, kuriame tirpinio koncentracija didesnė negu ląstelėje. Tokiuose tirpaluose ląstelės susiraukšlėja, nes netenka vandens. Augalo ląstelę įdėję į hipertoninį tirpalą pro mikroskopą pastebėsime, kad citoplazma susitraukia ir netgi plazminė membrana atsitraukia nuo sienelės. (Žr. plč. Osmosinis slėgis.). Praktikoje mes žinome hipertoninio tirpalo (jūros vandens) poveikį sergat sloga. Kai sloguojama, nosies gleivinės ląstelės yra pabrinkusios, o hipertoninio jūros vandens poveikis gražina gleivinės ląsteles į normalią būseną ir atkemša nosį. Jei nosies gleivinės ląstelės ligos metu nebūtų pabrinkusios, jos netekdamos skysčių susiraukšlėtų.