Hidrofiliškumas - chem.: molekulės (medžiagos) savybė/gebėjimas sąveikauti (sudaryti molekulinius ryšius) su vandens molekulėmis (susidarant vandeniliniams ryšiams). Hidrofilinės smulkiamolekulės  medžiagos gali tirpti vandenyje, hidrofilinės stambiamolekulės medžiagos brinksta vandenyje (krakmolas). Vandens molekulės turėdamos netolygų pasiskirstymą skirtinguose molekulės galuose (būdamos polinės) sąveikauja tarpusavyje bei su kitomis polinėmis molekulėmis turinčiomis elementarų arba dalinį elektros krūvį. Dėl medžiagų poliškumo atsiranda hidrofilinis poveikis.

Hidrofobinė danga - nuo vandens nedrėkstanti danga.

Hidrofobinimas - medžiagos paviršiaus drėkstamumo mažinimas.

Hidrofobinis - nedrėkstantis nuo vandens (Tp. žr. term. ↑ hidrofobiškumas)

Hidrofobinis koloidas - chem.: koloidas, kurio dispersinė fazė nesąveikauja su vandeniu.

Hidrofobinis paviršius - vandeniu nesudrėkinamas paviršius.

Hidrofobiškumas - chem.: hidrofobinės medžiagos nelabai sąveikauja su vandeniu, t. y. nesugeba sudaryti molekulinių ryšių su vandens molekulėmis - atsiskiria nuo vandens vandeniniame tirpale į atskirus telkinius. Vanduo būdama polinė medžiaga sąveikauja su polinėmis molekulėmis ir jungiasi tarpusavyje bei su kitomis hidrofilinėmis molekulėmis esančiomis vandenyje. Bet hidrofobinės (nepolinės) molekulės yra išstumiamos iš vandens bei kitų hidrofilinių molekulių (pvz., aliejai, riebalai yra hidrofobiniai).

Hidrogelis - chem., gelis, kurio dispersinė terpė yra vanduo.

Hidroksi- - chem.: hidroksil-, hidroksilas, HO- grupė.

Hidroksiapatitas - Ca5[OH|(PO4)3]; gamtoje (fosfatinėse uolienose) aptinkamas mineralas. Grynas hidroksiapatitas yra balti milteliai, netirpūs vandenyje ar vandeniniuose tirpaluose. Organizme tai yra pagrindinis kaulų (sudaro apie 50 proc. kaulų masės), kremzlės, dantų mineralinis komponentas. (Term. žr. plč. Hidroksiapatitas.)