Albuminas - chem., paprastasis (globulinis), nedidelės molekulinės masės baltymas; tirpstantis vandenyje; kristalizuojasi sočiajame Na2SO4 tirpale; prijungia vandenį, metalų jonus ir kitas medžiagas. Albumino molekulę sudaro viena ilga polipeptidinė grandinė, kurios N-gale yra asparto rūgštis, o C-gale - alaninas. Struktūroje yra 585 aminorūgščių liekanos, 17 disulfidinių jungčių. Molekulinė masė 35 000-70 000 Da, pl - 4,7. Aptinkamas žmogaus ir gyvūnų skysčiuose, tam tikrų augalų sėklose.  (Term. žr. plč. Albuminas.)

 Alergenas (gr. allos-  kitas + ergeia - veikimas + genos - giminė, kilmė) - antigenas, galintis organizme sukelti alerginių antikūnų gamybą, o vėl patekęs - alerginę reakciją arba alerginę ligą. Alergenas susideda iš įvairių baltymų ir angliavandenių.  Alergenais vadinami ir medicininiai preparatai (įvairių medžiagų ištraukos), vartojami alerginėms ligoms diagnozuoti ir gydyti. (Term. žr. plč. Alergenas.)

Alergenų ekstraktas (alergenų ištrauka) - standartizuotas skystis, kuriame yra alergenų, išskirtų iš gamtinės kilmės šaltinių, pvz., medžių, žolės, gyvūnų plaukų. Alergenų ekstraktas naudojamas skiepyti nuo alergijų, odos testui, dirginimo testui, tyrimams in vitro sąlygomis.

Alergija (gr. allos - kitas + ergeia - veikimas) - pakitęs organizmo imuninis atsakas į alergeną, pasireiškiantis specifinių antikūnų ir įjautrintų limfocitų gamyba. Organizmo gebėjimas ypatingai jautriai reaguoti į vėl patekusį alergeną, į kurį kiti visai nereaguoja. Alergija gali būti nulemta antikūnų arba ląstelių. Alergija t. p. vadinama padidėjęs jautrumas bet kokiems išoriniams veiksniams. (Term. žr. plč. Alergija.)

Alergikas - žmogus, kurio jautrumas alergenams yra pakitęs (dažn. padidėjęs).

Alerginė bronchinė astma - lėtinė kvėpavimo takų uždegimo liga, kurios kilmę ir eigą lemia alergenai. Uždegimui padidinus bronchų reaktyvumą, atsiranda bronchų obstrukcija, paprastai vėliau išnykstanti. Ji pasireiškia pasikartojančiais švokštimo, dusulio, krūtinės veržimo ar kosulio simptomais, praeinančiais savaime ar gydant. Alerginė bronchinė astma pagal eigą gali būti protarpinė arba pastovi.

Alerginė reakcija - reakcija, kurios metu atsipalaiduoja biologiškai aktyvios medžiagos, sukeliančios alerginių ligų simptomus. Alerginė reakcija, išryškėjanti tuoj po pakartotinio alergeno patekimo, vadinama ūmaus padidėjusio jautrumo reakcija. Kontaktinė alerginė reakcija priklauso lėtosioms padidėjusio jautrumo reakcijoms. Ją lemia specifinių T ląstelių pagalbininkių, tiesiogiai veikiančių ląstelių imunitetą, monocitų ir (ar) makrofagų sąveika bei šių ląstelių išskiriami mediatoriai. Alerginės reakcijos skirstomos: pagal imuninį atsaką - į B limfocitų sukeltas humoralines ir į T limfocitų sukeltas ląstelines; pagal trukmę - į greitąsias, vėlyvąsias, lėtąsias. (Term. žr. plč. Alerginė reakcija.)

Alerginės ligos - ligos kurias sukelia alerginė reakcija. Šios ligos yra pasireiškiančios padidėjusiu jautrumu įvairiems aplinkos veiksniams, audinių uždegimu ir sutrikusia organų bei imuninės sistemos funkcija. Alerginės ligos pobūdį lemia tai, kuriame organe labiausiai reiškiasi alerginė reakcija. Visų priimtos alerginių ligų klasifikacijos nėra. Žinomiausios alerginės ligos: šienligė, anafilaksinis šokas, bronchinė astma, dilgėlinė, seruminė liga. (T. p. žr. term. ↑ Alerginė reakcija.)

Alergologija (gr. allos - kitas + ergeia - veikimas + logos - mokslas) - medicinos šaka, tirianti alerginių reakcijų ir alerginių ligų priežastis, mechanizmą, eigą ir pasekmes, diagnostiką, gydymą ir profilaktiką; imunologijos dalis. Eksperimentinė alergologija tiria alergines reakcijas, sukeltas eksperimentiniams gyvūnams (šunims, pelėms, žiurkėms, jūros kiaulytėms), klinikinė alergologija - alerginių ligų vystymosi dėsnius. Atsirado XX a. pr., labiau ėmė plėtotis XX a. II pusėje.

Alimentai - materialinė parama (lėšos), kurias pagal įstatymą teikia (moka) artimojo neįgaliam šeimos nariui, vaikams. Pvz., tėvai moka vaikui (vaikams) arba vaikai tėvams išlaikyti.