Lėtai pasisavinami baltymai arba tiesiog „lėtieji” baltymai – tai baltymai, kurie lėtai absorbuojami iš virškinamojo žarnyno. Tokiems baltymams paprastai yra priskiriamas kazeinas. Viena porcija šio baltymo gali virškintis 6-8 valandų bėgyje, kai kada net ilgiau. Tokiu būdu, organizmas ilgą laiko tarpą yra aprūpinamas pastoviu aminorūgščių šaltiniu. Prie lėčiau pasisavinamų baltymų galima priskirti ir augalinius baltymus, pvz., soją. Nors šie baltymai ne visada turi aukštą biologinę vertę, dažnai yra nepilnavertė aminorūgščių sudėtis, o jų anabolinis bei termogeninis poveikis auginant raumeninę masę yra žemas. Tokie baltymai dažniausiai vartojami kaip papildantieji. Jei nėra galimybės įsigyti kokybiškų kazeino baltymų, tai vietoj jų galima tiesiog valgyti varškę. Kitas galimas lėtųjų baltymų šaltinis yra kompleksiniai baltymai, žinoma reiktų pasitikrinti kokiu santykiu yra jame baltymai patiekti.

Lėtai pasisavinamus baltymus galima vartoti siekiant bet kokių sportinių tikslų: mažinant kūno masę, gerinant kūno proporcijas ar auginant raumeninę masę, bet tik tam tikru paros metu. Ilgą laiką buvo manoma, kad lėtai pasisavinamus baltymus tikslingiau vartoti mažinant kūno (riebalinę) masę, kadangi nesukelia aminorūgščių koncentracinio piko šuolio ir neskatina insulino padidintą gamybą. Paskutiniu metu yra linkstamo prie to, kad išrūgų baltymai turi aukštesnį termogeninį efektą ir geriau išsaugo raumenis, todėl yra optimalus pasirinkimas. Tuo tarpu kazeinas yra labiau veiksmingas slopinant apetitą ir yra naudotinas kaip gelbėjantis alkio metu ir vakare.

Auginant raumeninę masę lėtai pasisavinami baltymai tiks prieš miegą, kurie aprūpins raumenis aminorūgštimis visos nakties metu. Taipogi juos galima vartoti laikotarpiu, kurio metu nebus galimybės ilgesnį laiką pavalgyti. Mažinant kūno apimtis lėtieji baltymai taipogi vartojami prieš miegą ir prieš ilgai trunkantį negalėjimo pavalgyti laikotarpį. Taip pat jais galima pakeisti 1 arba 2 įprasto maisto porcijas.