Konjugacija (lot. conjugatio - su(si)jungimas). Šis terminas dažniausiai vartojamas biologijoje ar biochemijoje. 1) Jis naudojamas nusakant dauginimosi būdus (pvz., kai kurių dumblių ar infuzorijų), taipogi genetinės medžiagos perdavimo būdą iš vienos bakterijos ląstelės į kitą arba homologinių chromosomų susijungimą poromis (mejozės metu). Taip pat konjugacijos principu vyksta kai kurios biotransformacijos reakcijos, pvz., kai kurios medžiagos (blogai tirpios vandenyje, toksiškos ir pan.) perdaromos ar susijungia su kitomis medžiagomis ir tampa labiau tirpios vandenyje, tokiu būdu jų toksiškumas sumažinamas ir jos yra lengviau pašalinamos iš organizmo. 2) Chemijoje - trijų ar daugiau gretimų atomų lygiagrečių p orbitalių sanklota molekulėje.

Konjuguotoji bazė - chem. 1) bazė, egzistuojanti kartu su rūgštimi ir turinti vienu protonu mažiau negu rūgštis; 2) protonų akceptorius protolizės reakcijoje.

Konstanta - 1.nekintantis, pastovus dydis; 2.išraiška, konkrečioje formulėje išlaikant tą pačią apibrėžtą vertę.

Kontr (a)- - priešdėlis, reiškiantis priešingumą, priešpriešinimą, priešpriešą, pasipriešinimą tam, kas pasakyta pamatiniu žodžiu, pvz., kontrrevoliucija.

Kontraindikacija (kontra- + indikacija) - terminas paprastai vartojamas medicinoje, kuriuo norima išreikšti/apibūdinti susiklosčiusią aplinkybę, dėl kurios yra žalinga arba negalima vartoti kokio nors gydymo metodo arba vaisto.

Kontraktūra (lot. contractura - su(si)traukimas) - galūnių sąnario judesių sumažėjimas dėl minkštųjų audinių ar nervų pakitimų; ilgalaikis minkštųjų audinių susitraukimas. (Term. žr. plč. Kontraktūra.)

Koordinacinis junginys - ↑Kompleksinis junginys, t.y., junginys, turintis koordinacinių ryšių. 

Koordinacinis ryšys (donorinis - akceptorinis ryšys) - cheminis ryšys, susidarantis tuomet, kai ryšio elektronus duoda tik vienas iš ryšį sudarančių atomų. T.y. toks ryšys susidaro, kai viena iš dalelių (donoras) duoda ryšiui elektronų porą, o kita (akceptorius) - tuščią orbitalę: A:+[]B→A:B

Kopolikondensacija - daugiau kaip dviejų medžiagų bendra polikondensacija.

Kopolimeras - polimeras, sudarytas iš dviejų ir daugiau (paprastai skirtingų) monomerinių grandžių.