Inkubatorius - 1. įrenginys skirtas paukščiams dirbtinai perėti, dar vadinamas tiesiog perėtuvas. Inkubatoriuje vykstantis procesas vadinamas inkubacija, t. y. temperatūrinių stabilių sąlygų palaikymas perint paukščių kiaušinius. Gamtoje paukščiai ir kai kurie ropliai peri kiaušinius natūraliu būdu. Toks procesas gali vykti būtent perėjimo būdu (šildant savo kūno šiluma), saulės šilumos pagalba, pūvančių augalų išskiriamos šilumos pagalba, užkasant kiaušinius į žemę arba smėlį. Dirbtinu būdu taip nieks nedaro, tiesiog kiaušinis patalpinamas į tam tikros talpos įrenginį su pastoviai palaikoma atitinkama temperatūra. 2. Medicininis šildomas įrenginys, naudojamas neišnešiotiems kūdikiams arba silpniems naujagimiams laikyti ir prižiūrėti. Panašūs įrenginiai gali būti naudojami ir gyvūnams prižiūrėti. Inkubatorius yra specialiai įrengta kamera, kurioje palaikoma reikiama temperatūra, drėgmė, oro sudėtis, įrengtos stebėjimo funkcijos (pvz., širdies ar smegenų funkcijų), apsaugos funkcijos (pvz., triukšmo ar užsikrėtimo ligomis) yra  galimybė maitinti.

Inokuliacija (lot. inoculatio - skiepijimas) - gyvų mikroorganizmų įleidimas į augalo ar gyvūno organizmą, mitybinę terpę, dirvožemį, siekiant sukelti imunitetą; kitaip pasėjimas arba užkrėtimas.

Insultas (lot. insulto - šokinėju) - ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, dėl kurio sutrinka visų smegenų arba jų dalių veikla. Insultas ištinka, kai žmogus serga galvos smegenų kraujagyslių ateroskleroze, hipertonine liga arba abiem kartu, rečiau - reumatu, kraujo, inkstų ligomis. Būna ir dėl galvos smegenų kraujagyslių defektų (pvz., arterijos spindžio išsiplėtimo). Turi reikšmės paveldimas polinkis. Pagal kraujotakos sutrikimo pobūdį insultas būna hemoraginis (į smegenis išsilieja kraujas) ir išeminis (sukeltas sutrikusio arterinio kraujo tekėjimo dėl smegenų arterijos trombozės, embolo, aterosklerozinių plokštelių, t. y. užsikimšus). (Term. žr. plč. Insultas.)

Inter- - dėmuo, reiškiantis buvimą tarp ko nors, kieno nors tarpe, tarpusavyje.

Intoksikacija (lot. in - į, į vidų + gr. toxikon - nuodai) - liguista būsena, kurią sukelia patekę į organizmą nuodai. Dažniausiai apsinuodijama chem. medžiagomis (pvz., stipriomis rūgštimis, šarmais, pesticidais), vaistais, alkoholiu ir jo surogatais. Nuodai gali patekti į virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus, prasiskverbti į organizmo vidų pro odą, akių gleivinę. (Term. žr. plč. Intoksikacija., t. p. term. ↑ Ap(si)nuodijimas.)

Intoksikacinė psichozė - psichikos liga, kurią sukelia ūmus arba lėtinis apsinuodijimas pramoniniais nuodais (pvz., sunkiaisiais metalais), alkoholiu, medikamentais, narkotikais, kartais ir maistu. Psichikos sutrikimas gali būti laikinas ir nuolatinis; tai priklauso nuo nuodų stiprumo, jų dozės, poveikio trukmės, organizmo būsenos. Susirgus ūmine intoksikacine psichoze, ligonis iš pradžių būna susijaudinęs, po to jam būna silpna, jį pykina, jis vemia, užmiega. Gali sutrikti sąmonė, atsirasti haliucinacijų (ypač regos); sunkiai apsinuodijus gali ištikti soporas arba koma. Lėtinė intoksikacinė psichozė dažniausiai prasideda apsinuodijus sunkiaisiais metalais, ypač švinu, gyvsidabriu. Tokiam ligoniui būna astenijos, depresijos požymių, kartais kliedėjimų su haliucinacijomis. Sergantį intoksikacine psichoze būtina skubiai guldyti į ligoninę. Kai liga kyla dėl pašalinio vaistų veikimo arba juos perdozavus, reikia sumažinti vaistų dozę arba visiškai jų nebevartoti.

intra- - dėmuo, reiškiantis buvimą, vyksmą kieno nors viduje.

Ištrauka - ekstraktas (lot. extractum - kas ištraukta) - skystoji vaistų forma arba vaistinis preparatas, gaunamas iš vandeniu, spiritu ar eteriu ekstrahuotos augalinės arba (rečiau) gyvulinės žaliavos. Paprasčiausios vandeninės ištraukos yra užpilas ir nuoviras. Pagaminta vandeninė ištrauka perkošiama; jei augalinėje žaliavoje esama rauginių medžiagų, ištrauka košiama karšta, nes kitaip joje atsiranda nuosėdų. Vandeninė ištrauka yra nepatvari, todėl gaminama (dažniausiai vaistinėje, rečiau namuose) 3-4 dienoms, o pagaminta laikoma vėsioje, tamsioje vietoje. Dažniausiai vartojama į vidų, rečiau - išoriškai. Dažnai būna mikstūros pagrindas. Spiritinės ir eterinės ištraukos gaminamos (farmacijos fabrikuose) ir iš gyvulių audinių bei organų. Jos būna skystos (koncentruoti skysčiai, iš kurių pašalintos neveiklios medžiagos), tirštos (tiršta masė, kurioje yra ~25% drėgmės) ir sausos (milteliai arba sausa poringa masė); jose yra <5% drėgmės. Iš tirštų ir sausų spiritinių bei eterinių ištraukų gaminami milteliai ir tabletės.

Išverstakumas (egzoftalmas) - nenormalus akies obuolio išsivertimas (pasislinkimas į priekį) iš akiduobės, kai kada su poslinkiais į šonus. (Term. žr. plč.  Išverstakumas.)

Izo- - dėmuo reiškiantis: 1. vienodumą, panašumą, pastovumą; 2. šakotą grandinę, izomerą.