Kalcis - cheminis IIA grupės elementas; simbolis - Ca; šarminių žemių metalas (kaip stroncis ir baris). Kalcio kiekis Žemės plutoje yra 4,66 % jo masės. Iš labai aktyvių metalų kalcis Žemės plutoje yra labiausiai paplitęs. Jis sudaro daug gamtinių mineralų: kreidą, klintis, marmurą, dolomitą, anhidritą, gipsą, volastonitą, diopsidą, anortitą, fosforitą, apatitą, perovskitą, sfeną, povelitą ir t.t. Kalcis taipogi yra  organizme esantis makroelementas, būtinas organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti ir jame atlieka daugybę įvairių funkcijų. (Term. žr. plč. Kalcis.)

Kalcitriolis - biologiškai aktyvi vitamino D forma. Vitamino D formos (cholekalciferolis ir ergokalciferolis) kepenyse metabolizuojamos iki 25-hidroksikalciferolių, kurie inkstuose yra hidroksilinami ir susidaro biologiškai aktyvūs junginiai - 1,25-dihidroksikalciferoliai (1,25-dihidroksiergokalciferolis ir 1,25-dihidroksicholekalciferolis), t. y. kalcitrioliai. Labiausiai biologiškai aktyvi forma yra laikoma  1,25-dihidroksicholekalciferolis. (Žr. plč. Vitaminas D.)

Kalio permanganatas - kalio tetraoksomanganatas (kalio manganatas (VІІ)), KMnO4; vienas iš antiseptikų. Kietos būsenos KMnO4 yra beveik juodos spalvos, o vandeninis tirpalas - ryškios violetinės spalvos. Spalvą suteikia stiprių oksidacinių savybių turintis mangano jonas MnO-4, kuris būdamas tam tikroje terpėje redukuojasi iki atitinkamų spalvų (šarminėje terpėje iki žalios spalvos jono, neutralioje terpėje - iki rudos spalvos nuosėdų, rūgščiajame tirpale - iki bespalvio jono). Medicinoje naudojama kalio permanganato tirpalas, kuris pasižymi oksiduojančiomis, dezinfekuojančiomis ir dezodoruojančiomis savybėmis (žaizdoms gydyti ir apiplauti). Vandeninis kalio permanganato tirpalas, reaguodamas su organinėmis medžiagomis, išskiria aktyvų atominį deguonį, kuris ir veikia antimikrobiškai. 0,01-0,1%  tirpalu skalaujama burna, gerklė, plaunamos žaizdos. 2-5 %  tirpalu gydomi nudegimai. Parudavęs kalio permanganato tirpalas vartoti nebetinka.

Kalis - cheminis IA grupės elementas; simbolis - K; šarminis metalas. Kalis priskiriamas mineralinėms medžiagoms ir yra gyvybiškai svarbus žmogui cheminis elementas. Kalis yra blizgantis, baltos spalvos, lengvas, lengvalydis, minkštas ir chemiškai labai aktyvus metalas: jis energingai sąveikauja su oro drėgme, oro deguonimi (ore oksiduojasi, susidaro kalio oksidas), todėl laikomas hermetiškuose induose arba žibale. (Term. žr. plč. Kalis.)

Kancerogenas - cheminė medžiaga, sukelianti piktybinių navikų susidarymą, t. y. cheminiai junginiai, tam tikromis sąlygomis sukeliantys vėžį. Pirmąją kancerogeną - akmens anglių degutą - ištyrė ir 1775 m. aprašė Perisvalis Potas (Pott; D. Britanija); jis nustatė, kad ši kancerogeninė medžiaga sukelia kaminkrėčiams odos vėžį. 1928 m. iš akmens anglių deguto išskirtas grynas kancerogenas - dimetilbenzantracenas. (Term. žr. plč. Kancerogenas.)

Kancerogenezė (lot. cancer - vėžys + gr. genesis - kilmė, atsiradimas) - piktybinio naviko (vėžio) atsiradimas ir vystymasis. Kancerogenezei turi įtakos kancerogeninės medžiagos, jonizuojantysis spinduliavimas, onkogeniniai virusai, sutrikęs hormonų balansas, cheminiai junginiai (pvz., krotono aliejus, fenoliai, etilo alkoholis). Prasideda organizme, kai sumažėja jo reaktyvumas, atsparumas kenksmingam biologinių dirgiklių poveikiui ir kt. veiksniams. Vyksta stadijomis; iš pradžių ląstelės genuose atsiranda pakitimų, vėliau pakinta jos medžiagų apykaita, struktūra ir funkcija. Ląstelė tampa piktybine. Tokios pakitusios ląstelės ima chaotiškai daugintis, organizmas nepajėgia reguliuoti jų augimo. Augant piktybinėms ląstelėms, žūva aplinkinės sveikos ląstelės.

Kancerogeninis (kancerogeniškumas) - gebėjimas sukelti piktybinio naviko atsiradimą.

Kancerogeniškumas - ↑ kancerogeninis.

Karbohidratas (↑Angliavandeniai, Sacharidas) – mono-, oligo- ir polisacharidas.

Karboksi- - (karboksilas) HOOC- grupė.