Genas (gr. genos – giminė, kilmė) – paveldimos informacijos biologinis vienetas, gebantis save atgaminti ir esantis tam tikroje chromosomos vietoje (lokuse). Informacija apie ląstelėje sintetinamus baltymus yra užkoduota DNR (deoksiribonukleorūgštis) (kai kurių virusų RNR) paveldimos informacijos vienetais, t. y. genais. Genas yra DNR molekulės dalis, kurioje užkoduota genetinė informacija, t. y. glūdi informacija apie aminorūgščių išsidėstymo tvarką baltymo polipeptidinėje grandinėje. Kitaip sakant, genu vadinama DNR seka, koduojanti polipeptidą, ribosomines RNR (rRNR) ir pernašos RNR (tRNR). Nors, genu vadinama ir DNR seka, kuri sąveikauja su reguliaciniais baltymais (reguliacinis genas). Vienoje chromosomoje gali būti tūkstančiai genų. Genuose yra genetinė informacija, jie lemia organizmo požymius ir savybes. Visų organizmo genų visuma sudaro jo genetinę konstituciją – genotipą. Kiekvienas genas yra atsakingas už tam tikro baltymo sintezę (fermento ar pan.). Genas, kontroliuodamas jų susidarymą, valdo visas organizmo chemines reakcijas ir tokiu būdu nustato jo požymius. Genas turi unikalias savybe – aukštas jų tvarumas (nekintamumas per eilę kartų) yra suderintas su gebėjimu paveldimiems pokyčiams – mutacijoms. Mutacijos yra organizmo genetinio kintamumo šaltinis ir natūralios atrankos pasireiškimo (veikimo) pagrindas.