Filochinonas - 2-metil-1,4-naftochinono darinys su izoprenoidine grandine trečiojoje padėtyje. Priklauso panašios struktūros ir funkcijų turintiems junginiams, kurie vadinami vitaminu K, t. y. riebaluose tirpus vitaminas. Filochinonas yra vitaminas K1, šviesiai gelsvos spalvos aliejus. Filochinonai sintetinami augaluose (žaliose lapinėse daržovėse) ir yra vienintelis natūralus gamtoje aptinkamas vitaminas K, jis tiesiogiai dalyvauja fotosintezėje. Filochinonas pirmą kartą buvo išskirtas iš liucernos. (Žr. plč. Vitaminas K.)

Fitatai (fitinas) - organinis junginys, inozito fosforo rūgšties kalcio ir magnio druska; balti, bekvapiai milteliai, blogai tirpstantys vandenyje. (Term. žr. plč. ↑ Fitinas.)

Fitinas (fitatai) - organinis junginys, inozito fosforo rūgšties kalcio ir magnio druska; balti, bekvapiai milteliai, blogai tirpstantys vandenyje. (Term. žr. plč. Fitinas.)

Fitino rūgštis - aptinkama augaluose; didžioji dalis fosforo, kuri yra grūduose, ankštiniuose ir aliejinėse kultūrose, tenka fitino fosforo daliai (60-80% nuo bendro fosforo kiekio). Nors fitino fosforo koncentracija skirtingose augalų dalyse yra nevienoda. Didžioji dalis fitino susitelkusi sėklose, kiek mažiau šaknyse ir šakniagumbiuose, lapuose yra tik liekanos. Taipogi minima, kad vaisiuose fitino nėra, o juodoje duonoje jo yra daugiau nei baltoje. Šiai dienai yra žinoma, kad fitino rūgštis mažina bendro fosforo, kalcio, magnio, cinko ir kitų mineralų biopasiekiamumą. Gyvulinės ir augalinės kilmės fermentais fitazėmis, hidrolizės metu, gali būti skaidomos fitino rūgšties eterinės jungtys, kas gali padidinti minėtų elementų pasiekiamumą. Manoma, kad dažnai vartojant maistą, kuriame yra fitino rūgšties, gali atsirasti sveikatos sutrikimai priklausomai nuo to, kokio mikroelemento trūkumas atsiranda. Gydoma dieta, neturinčio fitino maisto produktais.

Fito- - pirmoji sudurtinių žodžių dalis, reiškianti sąsają su augalais.

Fizikinės savybės - spalva, kietumas, lydymosi bei virimo temperatūra ir kitos savybės, lemiančios medžiagos kokybę ir atskiriančios ją nuo kitų medžiagų.

Fizinis - 1. susijęs su gamta; 2. materialus, tikras; 3. fiziologinis, kūniškas, susijęs su kūnu.

Fizikinis dydis - 1.fizikinio objekto savybės charakteristika. 2. Fizikiniai dydžiai - kiekybinės objektų savybių bei reiškinių požymių charakteristikos. Vykstant reiškiniams keičiasi juose dalyvaujančių objektų savybės, reiškinių požymiai, todėl atitinkamai kinta juos žymintys fizikiniai dydžiai. Reiškinių dėsningumus atskleidžia matematinės formulės - funkcijos. Jos pasako, kaip vienų dydžių (funkcijų) kitimas priklauso nuo kitų dydžių (argumentų) kitimo. Dažnai reiškiniams būdingi dėsningumai parodomi nubraižant tų funkcijų grafikus. Nagrinėjamas reiškinys ir jame dalyvaujantys objektai yra apibūdinami keletu fizikinių dydžių. Vykstant reiškiniui vieni jų kinta, kiti išlieka pastovūs. Laisvai kintantys dydžiai matematikoje vadinami argumentais, o tie, kurių kitimas priklauso nuo argumentų kitimo - funkcijomis. Nekintantys dydžiai vadinami konstantomis. Dažnai naudojamas dydis, kuris pasako, kaip sparčiai kinta nagrinėjamas dydis keičiantis argumentui. Matematikoje toks dydis vadinamas nagrinėjamo dydžio pirmąja išvestine argumento atžvilgiu. Jeigu naujasis dydis taip pat kinta (yra nauja funkcija), gali būti įvedamas dar vienas dydis, apibūdinantis naujojo kitimą. Matematikoje jis vadinamas naujojo dydžio pirmąja išvestine arba pirmojo dydžio antrąja išvestine. Visi fizikiniai dydžiai skirstomi į dvi rūšis: skaliarus ir vektorius. Tūris, masė, temperatūra, laikas, energija ir t.t. yra skaliariniai dydžiai. Skaliariniais vadiname dydžius, kurie nusakomi skaitine verte (skaičiumi) ir matavimo vienetais, t.y. dydžiai, nusakomi skaičiumi, kuris, matuojant tų dydžių vertę, gali būti parodytas tam tikroje skalėje (tūrio, masės, temperatūros ir t.t.). Vektoriai - dydžiai, turintys kryptį, t.y. jie nusakomi ne tik skaičiumi, bet ir krypties simboliu, pvz., nepakanka pasakyti, kad automobilis nuvažiavo 15 km atstumą,…

Flavinai - (lot. flavus - geltonas) 6,7-dimetilizoaloksazinas; bendras organinių junginių grupės pavadinimas, susidarantis triciklio heterociklinės izoaloksazino (pteridino darinys) molekulės pagrindu. Flavinai yra geltonos spalvos, oksiduotas izoaloksazino žiedas sugeria 450 nm bangos ilgio šviesą (regimoji šveisa), o žiedą redukavus flavinas netenka spalvos. Biocheminis flavinų šaltinis yra vitaminas B2 (riboflavinas), t. y. flavinų dariniai arba flavino (heterociklinio izoaloksazino) molekulės pagrindu yra sudaryti tokie ląstelių kofermentai kaip FAD (flavino adenino dinukleotidas,↑ FAD. ), FMN (flavino mononukleotidas,↑ FMN. ) ir žinoma riboflavinas (↑ Vitaminas B2.). Flavino kofermentai (FAD ir FMN) dalyvauja oksidacijos-redukcijos reakcijose ir gali būti trijų būsenų - oksiduota, semichinono ir redukuota. Visiškai oksiduotas flavinas prisijungia vieną elektroną ir vieną protoną bei virsta semichinonu. Esant fiziologiniam pH, semichinonas yra neutralus radikalas, jo tirpalas yra mėlynos spalvos. Šarminėje terpėje semichinonas disocijuoja ir pasidaro raudonos spalvos anijonradikalu. Prisijungus antrajam elektronui anijonradikalas visiškai redukuojamas. Tokiu būdu flavino kofermentai gali dalyvauti vieno ar dviejų elektronų pernašos reakcijose, kurias katalizuoja sukcinato dehidrogenazė, riebalų rūgščių acil-KoA dehidrogenazė, mitochondrijų kvėpavimo grandinės fermento NADH dehidrogenazė ir kt. fermentai.

Flavininiai nukleotidai - kofermentai FAD (flavinadenindinukleotidas,↑FAD. ) ir FMN (flavinmononukleotidas,↑FMN. ).