Fitino rūgštis – aptinkama augaluose; didžioji dalis fosforo, kuri yra grūduose, ankštiniuose ir aliejinėse kultūrose, tenka fitino fosforo daliai (60-80% nuo bendro fosforo kiekio). Nors fitino fosforo koncentracija skirtingose augalų dalyse yra nevienoda. Didžioji dalis fitino susitelkusi sėklose, kiek mažiau šaknyse ir šakniagumbiuose, lapuose yra tik liekanos. Taipogi minima, kad vaisiuose fitino nėra, o juodoje duonoje jo yra daugiau nei baltoje. Šiai dienai yra žinoma, kad fitino rūgštis mažina bendro fosforo, kalcio, magnio, cinko ir kitų mineralų biopasiekiamumą. Gyvulinės ir augalinės kilmės fermentais fitazėmis, hidrolizės metu, gali būti skaidomos fitino rūgšties eterinės jungtys, kas gali padidinti minėtų elementų pasiekiamumą. Manoma, kad dažnai vartojant maistą, kuriame yra fitino rūgšties, gali atsirasti sveikatos sutrikimai priklausomai nuo to, kokio mikroelemento trūkumas atsiranda. Gydoma dieta, neturinčio fitino maisto produktais.